Seniai seniai, tolimoje tolimoje galaktikoje.
Tik parskridusi į miestą visa kompanija patraukė ieškoti Eymos. Apžiūrėjus visą turgų, kur įvyko mažas ekskursas pas vergų pirklius, kurie teigė, jog kaip tik gavo naują nautolanę... kuri pasirodė visai ne Eyma ir net ne nautolanė, nors ir turėjo panašias galvos ataugas, ėmė aiškėti, kad padavanės taip lengvai rasti nepavyks.
Ir jei mokytojai būtų iš tiesų žinoję kas įvyko, turbūt būtų susirūpinę dar labiau. Mat Eymai beklaidžiojant po turgų, su šūsnimi popierių, kuriuose jau buvo surašytos devynios galybės turguje esančių prekių, ją netikėtai užkalbino du, iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantys žmonės. Toliau viskas vyko labai greitai ir paprastai: "Labas, pastebėjome, kad domina egzotiškos prekės, mes čia turime vieną tokią, ar nenorėtum apžiūrėti. Sako, kad tokiais daiktais naudojasi džedajai, eime ten už kampo, galėsi jį apžiūrėti". Įsukus į skersgatvį, vienas iš žmonių išsitraukė holokroną. Paprašius jį apžiūrėti, nepažįstamieji mielai sutiko. Bet tereikėjo tik paliesti holokroną ir viskas paskendo tamsoje...
Galiausiai Aalaya aptiko siūlo galą, kai twi'lekas - gatvės muzikantas pasakė, jog matė kaip du žmonės nusivedė nautolanę į skersgatvį. Tačiau skersgatvyje nebuvo nieko, kas galėtų papasakoti apie Eymos buvimo vietą. Galiausiai, apklausus aplinkinius pardavėjus, mokytojai padarė išvadą, jog kažkas jų mokinę nusigabeno į už miesto esantį kosmouostą, tą patį, kuriame buvo nutūpęs ir juos atskraidinęs laivas.
Tilto, jungiančio miestą su pakrante, sargyba, patvirtino, jog tikrai matė mašiną, su dviem vyrais ir nautolane. Tačiau uoste pėdsakai pradingo. Teko iškvosti tiek sargybą, tiek angarų savininką, kol galų gale ėmė ryškėti įvykių paveikslas. Mašina su nautolane priparkuota tame pačiame angare, kuriame ir juos skraidinančio piloto laivas, angare, kuriuo, pasak jo savininko naudojosi tik pastarasis pilotas, angare iš kurio, pasak gretimą angarą serginčių trandošanų, atvykus automobiliui pakilo ir nusileido laivas, kuriuo vėliau skraidė patys džedajai...
Sudėliojus faktus į vietas, visų akys nukrypo į pilotą. Kuris dar bandė sau įprastu tonu aiškinti, jog jo asmeniniai reikalai nėra kompanijos reikalai, tačiau jau netrukus prieš jį sušmėžavo kardai. Ir tuomet, džedajai suvokė kad susidūrė ne su paprastu pirkliu vergais. Prie šono kabėjęs, grėsmingai atrodantis spygliuotas rimbas pats įšoko į "piloto" delną o Kokos kardas sumirgėjo ir išsijungė, susidūręs su juo... Tačiau jėgos buvo nelygios, penki prieš vieną. Ir netrukus taiklus kirtis perkirto "piloto" ginklo rankeną, palikdamas jį beginkliu, o sekantis smūgis nurėžė ir visą dešinę plaštaką...
Tuo tarpu nuo miesto į dangų pasipylė fejerverkai... nors tai buvo tik pirmas įspūdis, Korvinas vos pažvelgęs suprato, jog tai orbitinės gynybos ugnis. Tačiau buvo daug skubesnių reikalų. Pagriebę sukniubusį "pilotą" riteriai jį ėmė grubiai kvosti ir atsakymas kurį gavo buvo kiek netikėtas.
- Kas tu toks?
- Jaran Wolfant, Galaktikos Imperijos inkvizicija.
Kompanija susižvalgė, tačiau trauktis jau nebebuvo kur. Dar kelis klausimai, keli galios triukai, galutinai palaužę inkvizitoriaus valią ir paaiškėjo jog Eyma laikoma orbitoje skriejančiame laive. Nespėjo tardymas pasibaigti, o klonų kareivių desantinis laivas jau suko ratus virš kosmouosto. Tad apmąstymams laiko nebuvo. Visi kompanija, su savo belaisviu nuskuodė į angarą, ir suvirto į ten stovintį laivą. Aalaya sėdo už šturvalo, Koka susirangė lazerio bokštelyje. Vartus atidarinėti nebuvo laiko, Koka juose tiesiog prašovė reikiamo dydžio skylę. Už kurios laukė nemalonus siurprizas - desantinis laivas. Tačiau lazerio ugnis nepasigailėjo ir jo. Keli blyksniai ir ant žemės jau gulėjo liepsnojanti krūva, nuo kurios į visas puses bėgo gyvi like kariai.
Po dar vieno susidūrimo, pasibaigusiu fejerverku Danšyko danguje, jie galiausiai priartėjo prie nurodytų orbitos koordinačių. Tačiau vietoj žadėto nedidelio laivo, su aštuonių žmonių įgula, jiems prieš akis išniro trijų šimtų metrų kreiseris, dvigubu deniu... Tačiau pasiryžimo išgelbėti Eymą tas neužgesino. Korvinui prižiūrint, Jaran išsiuntė identifikacijos kodus. Netrukus laivas nutūpė ankštame ir tamsiame doke, už jų nusileido dokų vartai, atkirsdami galimybę pabėgti.
Pro atsidariusį laivo liuką į priekį buvo išstumtas inkvizitorius, šalia jo, su įjungtu galios kardu stovėjo Korvinas. Po kelių akimirkų, doko durys atsivėrė ir tarpduryje pasirodė trys klonai kariai.
- Atveskite kalinę čionai, - pareikalavo Jaran.
- Bet vade... šalia jūsų stovi džedajus....
- Aš žinau, vykdyk įsakymą.
- Tu padarysi taip kaip tau pasakė, - pridėjo Korvinas balsu, kuriam karys negalėjo pasipriešinti.
Po neilgai trukusios pauzės, kurios metu klonai nenuleisdami akių stebėjo neįprastą sceną, į angarą buvo įvežta tvirtai prie gulto pririšta Eyma, užrištomis akimis ir užkimšta burna. Gavę įsakymą, kareiviai ją atrišo. Ir ši pasirodė nei kiek nenukentėjusi. Tačiau pasinaudodamas akimirka, kai visų dėmesys buvo nukrypęs į belaisvę, Jaran desperatiškai pamėgino susigražinti situacijos kontrolę į savo rankas. Galios smūgis nukreiptas į Korviną nesugebėjo užklupti riterio iš netyčių, tačiau tai davė ženklą imperijos kareiviams atidengti ugnį.
Kol užvirusioje sumaištyje, tarp žybsinčių blasterių iškrovų, Eyma buvo įtempta į laivą. Ashla tuo metu susidorojo su inkvizitoriumi, nukirsdama jam antrą ranką ir palikdama jį gulėti ant angaro grindų. Uždaryti vartai į laisvę dar kartą buvo atverti lazerių pagalba ir laivas šovė lauk, o kartu su juo į vakuumą buvo išsiurbti keli sužeisti kareiviai.
Tačiau išskristi lauk buvo lengvoji dalis, išorėje jų laukė tikras pragaras, kai kreiseris atidengė ugnį visu pajėgumu. Neilgai trukus laivo galios skydai pasidavė ir šūviai ėmė smigti tiesiai į laivo korpusą.
- Šokite, šokite! - šaukė koka. Tačiau tuomet buvo susigriebta, jog prie navigacinio kompiuterio niekas nesėdi. Į krėslą šoko Ashla. Ir Aalayai desperatiškai išsisukinėjant nuo šūvių, puolė suvedinėti koordinates, nekreipdama dėmesio į kompiuteryje esančius maršrutus, ji įvedė savo programą ir spustelėjo paleidimo mygtuką. Paskutinis vaizdas, kurį Koka iš bokštelio spėjo pamatyti, buvo tolstantis jų pačių variklis, kurį nuo laivo nupjovė taiklus turbolazerio šūvis...
Avarinė pertvara uždengė angaro angą, ant kurio grindų gulėjo leisgyvis inkvizitorius, tačiau prieš prarasdamas sąmonę, jis dar spėjo pamatyti kaip į jo veido proteze įtaisytą imtumą ateina navigacinio kompiuterio duomenys...
Tuo metu, jau hiperkosmose, visus nustebino Koka, su keiksmais ir riksmu įsiveržęs į Kajutę. Apšaukęs visus apsileidimu ir nesugebėjimu net pasirūpinti, jog prie navigacinio kompiuterio tokią akimirką kas nors susiprotėtų atsisėsti laiku, jis galiausiai apsisuko ir užsidarė vienoje iš kabinų, kur paniro į gilią meditaciją, bandydamas susidoroti su įsisiautėjusiu pykčiu.
Padavanės ėmėsi lopyti laivo skyles. Didelė jo dalis buvo visiškai suniokota ir ją galima buvo tik izoliuoti, ir taip hermetizuoti likusias patalpas. Korvinas užsiėmė variklių apžiūra. Paaiškėjo, jog manevrinių variklių tiesiog nebėra, ir išniręs iš hipererdvės laivas bus priverstas tiesiog dreifuoti. Patikrinus navigacinį kompiuterį, paaiškėjo, jog tai bent kuriuo atveju įvyks tik po dvidešimt penkių dienų, kai pasibaigs laivo kuras, kažkur toli laukiniuose galaktikos pakraščiuose. Taip pat navigaciniame kompiuteryje Korvinas aptiko ir blakę. Tad buvo akivaizdu, jog kad ir kur jie beišnirtų, greičiausiai ten jų jau lauks...
Eyma tuo tarpu, susiradusi popieriaus, mėgino surašyti viską, ką prisiminė radusi turguje, kaip kad buvo liepęs mokytojas.
O imperijos kreiseryje Jeran Wolfant stovėjo priešais prokuratorių. Stengdamasis nenualpti, nes medicininės pagalbos jam niekas taip ir nesuteikė, jis klausėsi priekaištų, dėl nepavykusios misijos. Atrodė, jog jo karjera šiandieną baigėsi... tačiau vienas koziris, suteikė inkvizitoriui paskutinį šansą.
- Aš žinau kur jie nuskrido.
Prokuratorius pakėlė akis nuo popierių:
- Tuomet tu turi vieną galimybę ištaisyti savo klaidą, nenuvilk manęs dar kartą...
Tik parskridusi į miestą visa kompanija patraukė ieškoti Eymos. Apžiūrėjus visą turgų, kur įvyko mažas ekskursas pas vergų pirklius, kurie teigė, jog kaip tik gavo naują nautolanę... kuri pasirodė visai ne Eyma ir net ne nautolanė, nors ir turėjo panašias galvos ataugas, ėmė aiškėti, kad padavanės taip lengvai rasti nepavyks.
Ir jei mokytojai būtų iš tiesų žinoję kas įvyko, turbūt būtų susirūpinę dar labiau. Mat Eymai beklaidžiojant po turgų, su šūsnimi popierių, kuriuose jau buvo surašytos devynios galybės turguje esančių prekių, ją netikėtai užkalbino du, iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantys žmonės. Toliau viskas vyko labai greitai ir paprastai: "Labas, pastebėjome, kad domina egzotiškos prekės, mes čia turime vieną tokią, ar nenorėtum apžiūrėti. Sako, kad tokiais daiktais naudojasi džedajai, eime ten už kampo, galėsi jį apžiūrėti". Įsukus į skersgatvį, vienas iš žmonių išsitraukė holokroną. Paprašius jį apžiūrėti, nepažįstamieji mielai sutiko. Bet tereikėjo tik paliesti holokroną ir viskas paskendo tamsoje...
Galiausiai Aalaya aptiko siūlo galą, kai twi'lekas - gatvės muzikantas pasakė, jog matė kaip du žmonės nusivedė nautolanę į skersgatvį. Tačiau skersgatvyje nebuvo nieko, kas galėtų papasakoti apie Eymos buvimo vietą. Galiausiai, apklausus aplinkinius pardavėjus, mokytojai padarė išvadą, jog kažkas jų mokinę nusigabeno į už miesto esantį kosmouostą, tą patį, kuriame buvo nutūpęs ir juos atskraidinęs laivas.
Tilto, jungiančio miestą su pakrante, sargyba, patvirtino, jog tikrai matė mašiną, su dviem vyrais ir nautolane. Tačiau uoste pėdsakai pradingo. Teko iškvosti tiek sargybą, tiek angarų savininką, kol galų gale ėmė ryškėti įvykių paveikslas. Mašina su nautolane priparkuota tame pačiame angare, kuriame ir juos skraidinančio piloto laivas, angare, kuriuo, pasak jo savininko naudojosi tik pastarasis pilotas, angare iš kurio, pasak gretimą angarą serginčių trandošanų, atvykus automobiliui pakilo ir nusileido laivas, kuriuo vėliau skraidė patys džedajai...
Sudėliojus faktus į vietas, visų akys nukrypo į pilotą. Kuris dar bandė sau įprastu tonu aiškinti, jog jo asmeniniai reikalai nėra kompanijos reikalai, tačiau jau netrukus prieš jį sušmėžavo kardai. Ir tuomet, džedajai suvokė kad susidūrė ne su paprastu pirkliu vergais. Prie šono kabėjęs, grėsmingai atrodantis spygliuotas rimbas pats įšoko į "piloto" delną o Kokos kardas sumirgėjo ir išsijungė, susidūręs su juo... Tačiau jėgos buvo nelygios, penki prieš vieną. Ir netrukus taiklus kirtis perkirto "piloto" ginklo rankeną, palikdamas jį beginkliu, o sekantis smūgis nurėžė ir visą dešinę plaštaką...
Tuo tarpu nuo miesto į dangų pasipylė fejerverkai... nors tai buvo tik pirmas įspūdis, Korvinas vos pažvelgęs suprato, jog tai orbitinės gynybos ugnis. Tačiau buvo daug skubesnių reikalų. Pagriebę sukniubusį "pilotą" riteriai jį ėmė grubiai kvosti ir atsakymas kurį gavo buvo kiek netikėtas.
- Kas tu toks?
- Jaran Wolfant, Galaktikos Imperijos inkvizicija.
Kompanija susižvalgė, tačiau trauktis jau nebebuvo kur. Dar kelis klausimai, keli galios triukai, galutinai palaužę inkvizitoriaus valią ir paaiškėjo jog Eyma laikoma orbitoje skriejančiame laive. Nespėjo tardymas pasibaigti, o klonų kareivių desantinis laivas jau suko ratus virš kosmouosto. Tad apmąstymams laiko nebuvo. Visi kompanija, su savo belaisviu nuskuodė į angarą, ir suvirto į ten stovintį laivą. Aalaya sėdo už šturvalo, Koka susirangė lazerio bokštelyje. Vartus atidarinėti nebuvo laiko, Koka juose tiesiog prašovė reikiamo dydžio skylę. Už kurios laukė nemalonus siurprizas - desantinis laivas. Tačiau lazerio ugnis nepasigailėjo ir jo. Keli blyksniai ir ant žemės jau gulėjo liepsnojanti krūva, nuo kurios į visas puses bėgo gyvi like kariai.
Po dar vieno susidūrimo, pasibaigusiu fejerverku Danšyko danguje, jie galiausiai priartėjo prie nurodytų orbitos koordinačių. Tačiau vietoj žadėto nedidelio laivo, su aštuonių žmonių įgula, jiems prieš akis išniro trijų šimtų metrų kreiseris, dvigubu deniu... Tačiau pasiryžimo išgelbėti Eymą tas neužgesino. Korvinui prižiūrint, Jaran išsiuntė identifikacijos kodus. Netrukus laivas nutūpė ankštame ir tamsiame doke, už jų nusileido dokų vartai, atkirsdami galimybę pabėgti.
Pro atsidariusį laivo liuką į priekį buvo išstumtas inkvizitorius, šalia jo, su įjungtu galios kardu stovėjo Korvinas. Po kelių akimirkų, doko durys atsivėrė ir tarpduryje pasirodė trys klonai kariai.
- Atveskite kalinę čionai, - pareikalavo Jaran.
- Bet vade... šalia jūsų stovi džedajus....
- Aš žinau, vykdyk įsakymą.
- Tu padarysi taip kaip tau pasakė, - pridėjo Korvinas balsu, kuriam karys negalėjo pasipriešinti.
Po neilgai trukusios pauzės, kurios metu klonai nenuleisdami akių stebėjo neįprastą sceną, į angarą buvo įvežta tvirtai prie gulto pririšta Eyma, užrištomis akimis ir užkimšta burna. Gavę įsakymą, kareiviai ją atrišo. Ir ši pasirodė nei kiek nenukentėjusi. Tačiau pasinaudodamas akimirka, kai visų dėmesys buvo nukrypęs į belaisvę, Jaran desperatiškai pamėgino susigražinti situacijos kontrolę į savo rankas. Galios smūgis nukreiptas į Korviną nesugebėjo užklupti riterio iš netyčių, tačiau tai davė ženklą imperijos kareiviams atidengti ugnį.
Kol užvirusioje sumaištyje, tarp žybsinčių blasterių iškrovų, Eyma buvo įtempta į laivą. Ashla tuo metu susidorojo su inkvizitoriumi, nukirsdama jam antrą ranką ir palikdama jį gulėti ant angaro grindų. Uždaryti vartai į laisvę dar kartą buvo atverti lazerių pagalba ir laivas šovė lauk, o kartu su juo į vakuumą buvo išsiurbti keli sužeisti kareiviai.
Tačiau išskristi lauk buvo lengvoji dalis, išorėje jų laukė tikras pragaras, kai kreiseris atidengė ugnį visu pajėgumu. Neilgai trukus laivo galios skydai pasidavė ir šūviai ėmė smigti tiesiai į laivo korpusą.
- Šokite, šokite! - šaukė koka. Tačiau tuomet buvo susigriebta, jog prie navigacinio kompiuterio niekas nesėdi. Į krėslą šoko Ashla. Ir Aalayai desperatiškai išsisukinėjant nuo šūvių, puolė suvedinėti koordinates, nekreipdama dėmesio į kompiuteryje esančius maršrutus, ji įvedė savo programą ir spustelėjo paleidimo mygtuką. Paskutinis vaizdas, kurį Koka iš bokštelio spėjo pamatyti, buvo tolstantis jų pačių variklis, kurį nuo laivo nupjovė taiklus turbolazerio šūvis...
Avarinė pertvara uždengė angaro angą, ant kurio grindų gulėjo leisgyvis inkvizitorius, tačiau prieš prarasdamas sąmonę, jis dar spėjo pamatyti kaip į jo veido proteze įtaisytą imtumą ateina navigacinio kompiuterio duomenys...
Tuo metu, jau hiperkosmose, visus nustebino Koka, su keiksmais ir riksmu įsiveržęs į Kajutę. Apšaukęs visus apsileidimu ir nesugebėjimu net pasirūpinti, jog prie navigacinio kompiuterio tokią akimirką kas nors susiprotėtų atsisėsti laiku, jis galiausiai apsisuko ir užsidarė vienoje iš kabinų, kur paniro į gilią meditaciją, bandydamas susidoroti su įsisiautėjusiu pykčiu.
Padavanės ėmėsi lopyti laivo skyles. Didelė jo dalis buvo visiškai suniokota ir ją galima buvo tik izoliuoti, ir taip hermetizuoti likusias patalpas. Korvinas užsiėmė variklių apžiūra. Paaiškėjo, jog manevrinių variklių tiesiog nebėra, ir išniręs iš hipererdvės laivas bus priverstas tiesiog dreifuoti. Patikrinus navigacinį kompiuterį, paaiškėjo, jog tai bent kuriuo atveju įvyks tik po dvidešimt penkių dienų, kai pasibaigs laivo kuras, kažkur toli laukiniuose galaktikos pakraščiuose. Taip pat navigaciniame kompiuteryje Korvinas aptiko ir blakę. Tad buvo akivaizdu, jog kad ir kur jie beišnirtų, greičiausiai ten jų jau lauks...
Eyma tuo tarpu, susiradusi popieriaus, mėgino surašyti viską, ką prisiminė radusi turguje, kaip kad buvo liepęs mokytojas.
O imperijos kreiseryje Jeran Wolfant stovėjo priešais prokuratorių. Stengdamasis nenualpti, nes medicininės pagalbos jam niekas taip ir nesuteikė, jis klausėsi priekaištų, dėl nepavykusios misijos. Atrodė, jog jo karjera šiandieną baigėsi... tačiau vienas koziris, suteikė inkvizitoriui paskutinį šansą.
- Aš žinau kur jie nuskrido.
Prokuratorius pakėlė akis nuo popierių:
- Tuomet tu turi vieną galimybę ištaisyti savo klaidą, nenuvilk manęs dar kartą...
Širdingai dėkoju žaidimo svečiui, padėjusiam sukurti šitą įsimintiną susidūrimą. Tiesa, kadangi NPC buvo valdomas kito žmogaus, teko paaukoti dalį sesijos kontrolės, kas savo ruožtu pasuko įvykių tėkmę visai kita linkme nei tikėjausi ir atitinkamai buvo prarasti keli elementai, kuriuos tikėjausi įdėti į žaidimą. Be atsakymo liko klausimas, kaip į visą šią įstoriją įsimaišė Hamutas, imperija pasirodė be jokio įspėjimo. Na bet tai priimtina kaina už sesijoje gimusį antagonistą - inkvizitorių Jaran Wolfant. Be svečio pagalbos nebūčiau turėjęs progos sužaisti sceną kurioje inkvizitoriui suteikiamas dar vienas šansas.
Kitas momentas, - dovana kurią man padovanojo žaidėjai - atsitiktinės koordinatės, padiktuotos tamsiosios galios pusės... 25 dienos kelionės nežinia kur, bet žinant, jog kitoje šuolio pusėje jų greičiausiai laukia... Gera proga ilgoms meditacijoms ir pamokoms :) Kas, manau, užims ateinančias dvi sesijas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą