Uf... nusišluostau prakaitą po santykių žemėlapio skirto keturiolikos žaidėjų grupei braižymo. Na, bent jau gerą mankštą apturėjau :)
Taigi, back to the galaxy far far away :)
Trumpai nupasakosiu, kas vyko pirmosios sesijos metu, ir pamėginsiu pakomentuoti savo sprendimus ir išvadas, kurias padariau.
Po trumpos ir nerišlios įžangos apie situaciją galaktikoje (man reikėtų palankyti kokias kalbėjimo publikai paskaitas...) veiksmas iš karto, trumpam persimetė keliais mėnesiais atgal.
Nuošali išorinės juostos vandenynų planeta Kaanan. Visas jos paviršius padengtas okeanais, o dangus amžinai aptrauktas sunkiais debesimis iš kurių be perstojo pliaupia lietus ir blykčioja žaibai. Tik keliose vietose iš vandenų kyšo stačios uolos, aplink kurias spiečiasi nedidelės gyvenvietės. Turtingieji savo būstus įsirengę pačiose uolose. Visiems kitiems belieka glaustis iš ant plūduriuojančių platformų, tarpusavyje sujungtų svyruojančiais tilteliais, iš atsarginių laivų dalių, presuotų dumblių ir žuvų kaulų, suręstuose lūšnynuose. Maža planetos populiacija verčiasi žvejyba, ypatingai žuvų milžinių žvejybą ir medžiokle. Dominuojanti populiacija - Nautalian'ai bei Quarrin'ai (abi rasės gerai jaučiasi vandenyje).
Planetos koncepcija man pačiam bepasakojant pasirodė gan patraukli, tad manau į ją kada nors dar sugrįšiu.
Vedinas galios (ar gajos kaip kad jis ją vadina) į Kaanan'ą atvyko riteris Koka Dep. Čia jis užklydo į ant vienos iš platformų įsikūrusį barą, kur kartu su savo dėde bei nauja jo įsigyta verge-sugulove, reikalus aptarinėjo Aalaya. Šeima čia atvyko ieškoti muzikantų, kurių pas juos užsisakė vienas stambus (visomis prasmėmis) Hatas. Kaip ir Koka juos čia atvedė nuojauta - galia.
Apsidairęs bare ir nebūdamas tikras, jog pamatė kažką įdomaus, Koka išėjo į lauką ir liko stovėti prie įėjimo, klausydamas viduje vykstančių pokalbių. Tuo pat metu šalia to paties baro pietums užsidirbti nusprendė keliaujantis muzikantas vardu Eyma. Vos jai pradėjus groti tiek Twi'lek'ai tiek felucianas pajuto muzikoje kai ką daugiau nei vien tik įgūdį. Nenorėdamas nutraukti malonaus galvos ataugų masažo, dėdė į lietų išvijo savo dukterėčią.
Tik dabar, rašydamas supratau, kad pasinaudojau viena iš didžiausių RPG klišių - personažai susitiko bare :)
Eymai baigus groti pirmoji ją užkalbino Aalaya, tikėdamasi be triukšmo ir pavojaus sužaloti potencialią prekę ji bandė įkalbėti Eymą keliauti kartu iš šios planetos, nes ji ir jos bendrakeleiviai kaip tik ieško tokių talentų ir galėtų padėti išgarsėti koncertuojant daug geresnėse vietose. Netrukus į pokalbį įsikišo ir felucianas, su sau būdingu paslaptingumu pasiūlydamas eiti pasišnekėti su juo nuošalesnėje vietoje. Jiems bekalbant barą paliko Aalajos dėdė su savo verge, nusprendęs ataugų masažą pratęsti privatesnėje aplinkoje - išnuomotame kambaryje, kažkur uolose.
Čia aš pašalinau iš scenos potencialius NPC dalyvius, tam, kad veiksmas liktų tik žaidėjų personažų rankose.
Norėdamas sustiprinti įspūdį, pokalbio metu Koka nusiėmė savo kaukę, pademonstruodamas egzotišką feluciano išvaizdą.
Šioje vietoje aš mestelėjau veiksmą dar 15 metų atgal.
Kai Dar visai maža Aalaya, su per žemę besivelkančiomis galvos ataugomis, už kurių jos vyresnieji pusbroliai ją kartais pririšdavo prie turėklų, vamzdžių ir t.t., nusileido beveik niekam nežinomoje planetoje pavadinimu Felucija. Mat klano galva, Aalayos dėdė (būtinai reikia sugalvoti jo vardą), sugalvojo nuostabų planą užsidirbti. Vienas Hatas savo pasilinksminimams ieškojo Bull Rancor'o. Viso tokio padaro transportuoti, aišku, nebuvo kaip, tačiau dėdė suuodė, jog pastarieji dauginasi kiaušiniais ir jei tų kiaušinių gauti, juos išperėti... kreditai, kreditai :)
Tačiau planeta nepasirodė svetinga, nes vos tik žengus pirmuosius žingsnius nuo trapo, droidą medžiotoją pasičiupo ir gilyn į pelkę ėmė vilkti nežinia iš kur atsiradęs čiuptuvas.
Čia aš tiesiog labai norėjau išbandyti mechaninę žaidimo dalį, tad greitai kiekvienas žaidėjas paėmė po NPC ir saują kauliukų. Galiu pasidžiaugti, kad sistema be galo patogi spontaniškam NPC kūrimui, tereikia nuspręsti kiek kauliukų verta personažo disciplina (paprastai 2) ir primesti vieną aspektą bei jo vertę (aspektą beveik visuomet padiktuoja situacija). Tiesa, pirmame konflikte visai iš galvos išdulkėjo situacijos kauliukai. Man pasirodė, kad žaidėjus kiek trikdo faktas, jog kauliukai metami prieš paskelbiant, jog kažką darai, tačiau tikiuosi, jog prie to pripras. Taip pat dar prieš žaidimą buvau apmąstęs, jog NPC disciplina labiau parodo jo kaip oponento svarbą nei realius įgūdžius, tad mano pagrindinis orientyras tokiose situacijose turėtų būti ne universali sudėtingumo lygių lentelė, esanti daugumoje RPG taisyklių, o kauliukų kuriuos gali surinkti žaidėjų grupė kiekis. Nes jei tarsime, jog profesionalas turi tris kauliukus, tuomet bent koks konfliktais bus trumpi ir labai nesudėtingi. Verčiau aš kauliukų kiekį rinksiuosi ne mėgindamas simuliuoti "realų" NPC potencialą, o taip, kad gautųsi įdomus ir azartiškas konfliktas.
Taigi, mūšis truko neilgai, dėdei paėmus vadovavimą jo turto - droido vadavimo operacijoje į savo rankas. Bei pusseserei, kuriai šeimos teorija apie šviesios ir tamsios galios balansą buvo tik teorija, nes vedinai tamsiosios pusės taip smagu yra šokti į artimą mūšį, pelkių monstras buvo sudorotas (iš tiesų tai buvo sarlacc - gyvis VI dalyje prarijęs Babą Fetą).
Tuo metu, netoliese, įsikūrusiame felucianų kaime, pro kurį dauguma būtų praėjęs net nesuprasdamas, jog tai kaimas o ne džiunglės, į jauno šamano palapinę galvą įkišo karių kastos atstovas, nešinas žinia, jog iš dangaus į džiungles nukrito žvaigždė, ir kaimo vyriausiasis norėtų su juo apie tai pakalbėti.
Pastarasis pokalbis buvo trumpas: esi jaunas ir nepatyręs, keliauk ir įgyk patirties, išsiaiškink kas kaip ir kodėl ir ar kaimui gresia koks nors pavojus. Ir taip Koka pirmą kartą pamatė kosminį laivą bei po džiungles beklaidžiojančias keistas būtybes.
Twi'lek'ai paklaidžioję po džiungles (visą tą laiką juos stebėjo Koka, kuris, beje, yra tikras maskavimosi virtuozas), grįžo atgal, pasiimti reikiamos amunicijos bei palikti laive mažosios Aalayos, kuri jau buvo pradėjusi niurzgėti, kad pavargo ir kad nori valgyti. Ir kaip ji nustebo, kai laive staiga pamatė keistą padarą (felucianas, kuris tikėjosi, kad laive daugiau nieko nėra, nustebo ne ką ne mažiau). Žinoma, grįžusi kompanija nepatikėjo mergaitės istorijomis. O Felucianas taip pradėjo savo kelionę į žvaigždes, kuria buvo jau daug kartų matęs savo vizijose ir kuri baigėsi ties džedajų akademijos slenksčiu.
Šią priešistorės dalį su feluciano žaidėju aš buvau aptaręs, tačiau vis tik nusprendžiau ją sužaisti ir tuo pačiu į ją įpinti ir Aalaya. Pastaroji turi labai realias galimybes pasinerti į tamsiąją pusę, kas ją potencialiai supriešintų su naujuoju jos mokytojų, kurio tautos tradicijos tokius individus linkusios sušerti Sarlacc'ams, ką jis labai daug kartų yra pakartojęs. Tad supindamas jų likimus, tikiuosi iš anksto duoti pretekstą mokytojui pasistengti rasti kitokį sprendimą, nes atsitiktinumų nebūną ir milžiniškoje galaktikoje du kartus sutinki tą patį asmenį ne tam, kad jį sumaitintum pelkių monstrui :)
Na, gal šiandienai ir tiek, rytoj pasistengsiu užbaigti pirmosios sesijos apžvalgą, kuri gavosi gerokai ilgesnė nei tikėjausi.
Taigi, back to the galaxy far far away :)
Trumpai nupasakosiu, kas vyko pirmosios sesijos metu, ir pamėginsiu pakomentuoti savo sprendimus ir išvadas, kurias padariau.
Po trumpos ir nerišlios įžangos apie situaciją galaktikoje (man reikėtų palankyti kokias kalbėjimo publikai paskaitas...) veiksmas iš karto, trumpam persimetė keliais mėnesiais atgal.
Nuošali išorinės juostos vandenynų planeta Kaanan. Visas jos paviršius padengtas okeanais, o dangus amžinai aptrauktas sunkiais debesimis iš kurių be perstojo pliaupia lietus ir blykčioja žaibai. Tik keliose vietose iš vandenų kyšo stačios uolos, aplink kurias spiečiasi nedidelės gyvenvietės. Turtingieji savo būstus įsirengę pačiose uolose. Visiems kitiems belieka glaustis iš ant plūduriuojančių platformų, tarpusavyje sujungtų svyruojančiais tilteliais, iš atsarginių laivų dalių, presuotų dumblių ir žuvų kaulų, suręstuose lūšnynuose. Maža planetos populiacija verčiasi žvejyba, ypatingai žuvų milžinių žvejybą ir medžiokle. Dominuojanti populiacija - Nautalian'ai bei Quarrin'ai (abi rasės gerai jaučiasi vandenyje).
Planetos koncepcija man pačiam bepasakojant pasirodė gan patraukli, tad manau į ją kada nors dar sugrįšiu.
Vedinas galios (ar gajos kaip kad jis ją vadina) į Kaanan'ą atvyko riteris Koka Dep. Čia jis užklydo į ant vienos iš platformų įsikūrusį barą, kur kartu su savo dėde bei nauja jo įsigyta verge-sugulove, reikalus aptarinėjo Aalaya. Šeima čia atvyko ieškoti muzikantų, kurių pas juos užsisakė vienas stambus (visomis prasmėmis) Hatas. Kaip ir Koka juos čia atvedė nuojauta - galia.
Apsidairęs bare ir nebūdamas tikras, jog pamatė kažką įdomaus, Koka išėjo į lauką ir liko stovėti prie įėjimo, klausydamas viduje vykstančių pokalbių. Tuo pat metu šalia to paties baro pietums užsidirbti nusprendė keliaujantis muzikantas vardu Eyma. Vos jai pradėjus groti tiek Twi'lek'ai tiek felucianas pajuto muzikoje kai ką daugiau nei vien tik įgūdį. Nenorėdamas nutraukti malonaus galvos ataugų masažo, dėdė į lietų išvijo savo dukterėčią.
Tik dabar, rašydamas supratau, kad pasinaudojau viena iš didžiausių RPG klišių - personažai susitiko bare :)
Eymai baigus groti pirmoji ją užkalbino Aalaya, tikėdamasi be triukšmo ir pavojaus sužaloti potencialią prekę ji bandė įkalbėti Eymą keliauti kartu iš šios planetos, nes ji ir jos bendrakeleiviai kaip tik ieško tokių talentų ir galėtų padėti išgarsėti koncertuojant daug geresnėse vietose. Netrukus į pokalbį įsikišo ir felucianas, su sau būdingu paslaptingumu pasiūlydamas eiti pasišnekėti su juo nuošalesnėje vietoje. Jiems bekalbant barą paliko Aalajos dėdė su savo verge, nusprendęs ataugų masažą pratęsti privatesnėje aplinkoje - išnuomotame kambaryje, kažkur uolose.
Čia aš pašalinau iš scenos potencialius NPC dalyvius, tam, kad veiksmas liktų tik žaidėjų personažų rankose.
Norėdamas sustiprinti įspūdį, pokalbio metu Koka nusiėmė savo kaukę, pademonstruodamas egzotišką feluciano išvaizdą.
Šioje vietoje aš mestelėjau veiksmą dar 15 metų atgal.
Kai Dar visai maža Aalaya, su per žemę besivelkančiomis galvos ataugomis, už kurių jos vyresnieji pusbroliai ją kartais pririšdavo prie turėklų, vamzdžių ir t.t., nusileido beveik niekam nežinomoje planetoje pavadinimu Felucija. Mat klano galva, Aalayos dėdė (būtinai reikia sugalvoti jo vardą), sugalvojo nuostabų planą užsidirbti. Vienas Hatas savo pasilinksminimams ieškojo Bull Rancor'o. Viso tokio padaro transportuoti, aišku, nebuvo kaip, tačiau dėdė suuodė, jog pastarieji dauginasi kiaušiniais ir jei tų kiaušinių gauti, juos išperėti... kreditai, kreditai :)
Tačiau planeta nepasirodė svetinga, nes vos tik žengus pirmuosius žingsnius nuo trapo, droidą medžiotoją pasičiupo ir gilyn į pelkę ėmė vilkti nežinia iš kur atsiradęs čiuptuvas.
Čia aš tiesiog labai norėjau išbandyti mechaninę žaidimo dalį, tad greitai kiekvienas žaidėjas paėmė po NPC ir saują kauliukų. Galiu pasidžiaugti, kad sistema be galo patogi spontaniškam NPC kūrimui, tereikia nuspręsti kiek kauliukų verta personažo disciplina (paprastai 2) ir primesti vieną aspektą bei jo vertę (aspektą beveik visuomet padiktuoja situacija). Tiesa, pirmame konflikte visai iš galvos išdulkėjo situacijos kauliukai. Man pasirodė, kad žaidėjus kiek trikdo faktas, jog kauliukai metami prieš paskelbiant, jog kažką darai, tačiau tikiuosi, jog prie to pripras. Taip pat dar prieš žaidimą buvau apmąstęs, jog NPC disciplina labiau parodo jo kaip oponento svarbą nei realius įgūdžius, tad mano pagrindinis orientyras tokiose situacijose turėtų būti ne universali sudėtingumo lygių lentelė, esanti daugumoje RPG taisyklių, o kauliukų kuriuos gali surinkti žaidėjų grupė kiekis. Nes jei tarsime, jog profesionalas turi tris kauliukus, tuomet bent koks konfliktais bus trumpi ir labai nesudėtingi. Verčiau aš kauliukų kiekį rinksiuosi ne mėgindamas simuliuoti "realų" NPC potencialą, o taip, kad gautųsi įdomus ir azartiškas konfliktas.
Taigi, mūšis truko neilgai, dėdei paėmus vadovavimą jo turto - droido vadavimo operacijoje į savo rankas. Bei pusseserei, kuriai šeimos teorija apie šviesios ir tamsios galios balansą buvo tik teorija, nes vedinai tamsiosios pusės taip smagu yra šokti į artimą mūšį, pelkių monstras buvo sudorotas (iš tiesų tai buvo sarlacc - gyvis VI dalyje prarijęs Babą Fetą).
Tuo metu, netoliese, įsikūrusiame felucianų kaime, pro kurį dauguma būtų praėjęs net nesuprasdamas, jog tai kaimas o ne džiunglės, į jauno šamano palapinę galvą įkišo karių kastos atstovas, nešinas žinia, jog iš dangaus į džiungles nukrito žvaigždė, ir kaimo vyriausiasis norėtų su juo apie tai pakalbėti.
Pastarasis pokalbis buvo trumpas: esi jaunas ir nepatyręs, keliauk ir įgyk patirties, išsiaiškink kas kaip ir kodėl ir ar kaimui gresia koks nors pavojus. Ir taip Koka pirmą kartą pamatė kosminį laivą bei po džiungles beklaidžiojančias keistas būtybes.
Twi'lek'ai paklaidžioję po džiungles (visą tą laiką juos stebėjo Koka, kuris, beje, yra tikras maskavimosi virtuozas), grįžo atgal, pasiimti reikiamos amunicijos bei palikti laive mažosios Aalayos, kuri jau buvo pradėjusi niurzgėti, kad pavargo ir kad nori valgyti. Ir kaip ji nustebo, kai laive staiga pamatė keistą padarą (felucianas, kuris tikėjosi, kad laive daugiau nieko nėra, nustebo ne ką ne mažiau). Žinoma, grįžusi kompanija nepatikėjo mergaitės istorijomis. O Felucianas taip pradėjo savo kelionę į žvaigždes, kuria buvo jau daug kartų matęs savo vizijose ir kuri baigėsi ties džedajų akademijos slenksčiu.
Šią priešistorės dalį su feluciano žaidėju aš buvau aptaręs, tačiau vis tik nusprendžiau ją sužaisti ir tuo pačiu į ją įpinti ir Aalaya. Pastaroji turi labai realias galimybes pasinerti į tamsiąją pusę, kas ją potencialiai supriešintų su naujuoju jos mokytojų, kurio tautos tradicijos tokius individus linkusios sušerti Sarlacc'ams, ką jis labai daug kartų yra pakartojęs. Tad supindamas jų likimus, tikiuosi iš anksto duoti pretekstą mokytojui pasistengti rasti kitokį sprendimą, nes atsitiktinumų nebūną ir milžiniškoje galaktikoje du kartus sutinki tą patį asmenį ne tam, kad jį sumaitintum pelkių monstrui :)
Na, gal šiandienai ir tiek, rytoj pasistengsiu užbaigti pirmosios sesijos apžvalgą, kuri gavosi gerokai ilgesnė nei tikėjausi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą