Šios sesijos idėją pagimdė Eymos žaidėja, tad ačiū jai.
Tolimoje tolimoje galaktikoje, seniai seniai...
Laivas hipererdve gabena margą džedajų kompaniją. Nutaikiusios progą, kol mokytojai diskutuoja tarpusavyje filosofinėmis temomis, dvi mokinės bando sužinoti viena apie kitą daugiau (jos juk pažįstamos dar tik 8 dienas). Tačiau Ašlai Eymos paklausus apie instrumentą pokalbis staiga nutrūksta. Akivaizdu, jog jaunosios padavanės praeityje yra dalykų apie kuriuos ji visai nenori pasakoti. Tuo tarpu klausimas, nors ir neatsakytas, Eymą gražina į tolimą praeitį, kuomet ji dar buvo visai paauglė...
Laivas išnyra iš hipererdvės smaragdinės planetos orbitoje. Priešaky spindinti, ką tik pastatyta stotis. Tai naujas Prekybos Federacijos projektas: iki šiol nekolonizuotoje vandens planetoje, neturinčioje jokių natūrialių naudingų resursų, tačiau esančioje labai patogioje vietoje - visai šalia Hydian prekybos kelio, įrengtas poilsio kompleksas. Nuo šiol čia galės atokvėpio stoti laivai, o kol laivai tvarkomi, jų įgulos galės mėgautis galybe, planetos paviršiuje pastatyto pramogų parko, teikiamų malonumų.
Tačiau šiandieną stotyje dar nėra lankytojų, paskubomis atliekami paskutiniai pasirengimo darbai. Tiek stotyje tiek pačioje planetoje organizuojamas prabangus atidarymas, laukiami ypatingi iškilmių svečiai. Be svečių stotyje renkasi ir tie, kieno darbas bus tuos svečius linksminti. Vienas jų - O'Doras, nautolanas muzikantas, atvykęs čia su savo jaunąją ir pastoviai į bėdas įsiveliančia sesute - Eyma.
Transporteris prisišvartuoja stotyje, kur operatyviai nukreipiami pas atsakingus asmenis ir netrukus jie jau šatlų švartavimosi salėje, kurioje liejasi holografiniai kriokliai, o per grindis, tarsi milžinišką padidinamą stiklą, matosi planetos paviršiuje esantis naujasis pramogų kompleksas. Tris milžiniški kupolai, nuo kurių į visas puses driekiasi prieplaukos. Kiek toliau - dailus tropinių salų archipelagas, kitame šone - rūkstantis ugnikalnis, viskas tarsi iš paveiksliuko.
Patarnaujantys droidai pažada pasirūpinti bagažu, tad O'Dorui (kas beja reiškia delfinas) belieka rūpintis savo smalsiąja sesute ir savo įmantriu instrumentu. Šatle, į kurį jie nukreipiami, jau įsitaisęs neaukštas, baltaplaukis, pilku, kariško sukirpimo munduru vilkintis žmogus, kiek paklaikusiu žvilgsniu, tačiau šiaip maloniu manierų. Tuoj pat užmezga pokalbį su savo bendrakeliaiviais.
Liukui užsidarinėjant ir šatlui ruošiantis pakilti, orą suvirpina be galo tyras moteriškas balsas: "Palaukite manęs!" Paskutinę akimirką į saloną grakščiai įšoka įšoka liekna ir be galo daili nautolanė. Šatlas pakyla ir pranėręs pro holografinį krioklį neria link planetos paviršiaus. Dešimties minučių (kiek užtrunka nusileidimas) užtenka visiems susipažinti. Jau pristatytų brolio ir sesers kelionės kompanionai: jaunas podų lenktynininkas Sai Swiftrunner, kuris linksmins čia susirinkusiuosius rizikuodamas savo gyvybe, bei nautolanų operos solistė - Rissa D'von (teisybės dėlei reikia pastebėti, jog tikruosius nautolaniškus vardus ištarti ir suprasti gali tik patys nautolanai ir tik būdami vandenyje, tad čia minimi vardai yra tik gerokai supaprastinti variantai), kurios pasirodymas vyks atidarymo proga.
Šioje sesijoje tik vienas personažas buvo savimi, dar trims teko NPC vaidmenys (kaip galima buvo suprasti - tai šio šatlo keleiviai). Jei sąžiningai, prieš sesiją truputi nuogąstavau, jog jaunosios žaidėjos gali nesusidoroti su savo užduotimi ir man teks įsikišti, kad veiksmas nenudreifuotų kur nors į šoną ir kad visiems žaidėjams būtų ką veikti. Tačiau visi labai puikiai pagavo savo roles ir veiksmas rutuliojosi sklandžiai be jokio papildomo mano kišimosi. Taip, kad čia turiu atiduoti pagarbą savo kompanijai :)
Nusileidimas ant vandens, šalia skulptūromis papuoštos prieplaukos ir įsikūrimas komplekse, po kurio permatomomis grindimis nardė margaspalvės egzotiškos žuvys, pavyko sklandžiai. O'Doras kaip galėdamas asistavo Rissai, tuo pat metu bandydamas prižiūrėti savo sesę. Ši jausdama, kad iš jos atiminėjamas brolio dėmesys, žiūrėjo į solistę kaip į savo konkurentę ir leido laiką su lenktynininku, kuris turėjo tūkstantį ir vieną istoriją iš planetų kuriose lenktyniavo.
Įsikūrimas, vakarienė, naktis. Eyma demonstratyviai laukianti brolio, kol galų gale kantrybė baigėsi ir ji išėjo pasivaikščioti po naktinį parką, o kai grįžo, rado sėdintį ir jos laukiantį brolį. Paskui pusryčiai, pusdienis laisvo laiko, pietūs, o tada paskutiniai pasirengimai prieš prasidedant atidarymo šventei. O'Dorui buvo parengtas Mėlynojo koralo launžas, kur jis antigravitacinių pagalvių pagalba pakabintame vandens kamuolyje turės groti čia užsukusiems svečiams. Rissa ruošėsi nedidelėje operos salėje, su dar imantresniais vandens efektais. Sai, krapštėsi prie savo podo. O Eyma tiesiog trukdė visiems kam galėjo, nes realaus darbo ji neturėjo, brolis ją čia buvo paėmęs kaip savo asistentę, tačiau vienintelė priežastis buvo ta, jog Eymą kažkam reikėjo prižiūrėti, o savanorių šeimoje daugiau nebuvo, o ir klausė ji labiausiai savo brolio, kuris jai buvo daugiau ar mažiau autoritetas. Tačiau tą progą prisiklausė gandų, apie kuriuos šnekėjosi čia susirinkusieji. Vienas kurių buvo karinė Fedracijos invazija į tolimą Nabu planetą.
Čia dar galima paaiškinti kaip šiame atidaryme atsidūrė O'Doras. Nautalanai nėra labai galaktikoje paplitusi rūšis, nelabai ji geruose santykiuose ir su federacija. Tačiau O'Doro (o drauge ir Eymos) šeima buvo pirkliai. Tad vienokie ar kitokie santykiai su federacija buvo neišvengiami. Tuo tarpu O'Doras širdyje buvo tikras nautolanas, jo nedomino prekyba, jis buvo muzikantas. Dėl ko tėvas kartais padejuodavo, nes kas gi perims šeimos verslą, kai jis bus per senas tuo užsiimti... Ir čia pasitaikė tokia proga. Prekybos federacija atidarinėjo pramogų kompleksą vandenų pasaulyje ir tinkamai atmosferai sukurti ieškojo su vandeniu susijusių meno formų. Taip O'Doras ir atsidūrė Mėlynojo koralo launže.
Čia dabar jau ėmė rinktis įvairiausi svečiai. Didikai iš artimų planetų, Prekybos Federacijos ir Bankų Klano aukšto rango funkcionieriai, lainerių kapitonai ir kiti grietinėlės atstovai. Dauguma tik iš smalsumo trumpam priglausdavo prie ausies kriauklės formos ausines (nes tik jų pagalba galima buvo išgirsti nautalanišką muzikos skambesį). Čia jo muzikos pasiklausyti atėjo ir savo koncertui jau pasidabinusi Rissa, kuri turbūt buvo vienintelė tikrai suprantanti šios muzikos prasmę. Nes nautolanų muzika atliekama pagal kitus principus, ilgas natas čia lydi ilgos tylos pauzės, kurios yra dar svarbesnės nei garsas. Tačiau ir šio vieno klausytojo muzikantui visiškai pakako.
O'Doro pasirodymui einant į pabaigą, Eyma, kurią patarnaujantys droidai maloniai išprašė iš salės, kur dirbo jos brolis, nes paprasta jos apranga trikdė ten susirinkusią aukštuomenę, jau buvo užsiėmusi patogią vietą ties centriniu komplekso fontanu, kuriame lenktynių startui jau rikiavosi penki podai. Kai brolis galų gale baigęs savo darbą, pro minią prasibrovė iki Eymos, starto sirena jau buvo nuaidėjusi.
Bet apie jas jau antroje dalyje. Pabaigoje šio posto tik noriu pastebėti, kad labai greitai visi epizodiniai personažai užėmė savo istorijos nišas. Operos solistė atitraukė dėmesį nuo Eymos, kurios brolis mėtėsi tarp pareigos ir naujai atsiradusios simpatijos, tuo tarpu Eyma mėtėsi tarp pavydo ir mėgavimosi atsiradusia laisve ir dalį laiko leido su lenktynininku, tad niekas neliko už borto.
Tolimoje tolimoje galaktikoje, seniai seniai...
Laivas hipererdve gabena margą džedajų kompaniją. Nutaikiusios progą, kol mokytojai diskutuoja tarpusavyje filosofinėmis temomis, dvi mokinės bando sužinoti viena apie kitą daugiau (jos juk pažįstamos dar tik 8 dienas). Tačiau Ašlai Eymos paklausus apie instrumentą pokalbis staiga nutrūksta. Akivaizdu, jog jaunosios padavanės praeityje yra dalykų apie kuriuos ji visai nenori pasakoti. Tuo tarpu klausimas, nors ir neatsakytas, Eymą gražina į tolimą praeitį, kuomet ji dar buvo visai paauglė...
Laivas išnyra iš hipererdvės smaragdinės planetos orbitoje. Priešaky spindinti, ką tik pastatyta stotis. Tai naujas Prekybos Federacijos projektas: iki šiol nekolonizuotoje vandens planetoje, neturinčioje jokių natūrialių naudingų resursų, tačiau esančioje labai patogioje vietoje - visai šalia Hydian prekybos kelio, įrengtas poilsio kompleksas. Nuo šiol čia galės atokvėpio stoti laivai, o kol laivai tvarkomi, jų įgulos galės mėgautis galybe, planetos paviršiuje pastatyto pramogų parko, teikiamų malonumų.
Tačiau šiandieną stotyje dar nėra lankytojų, paskubomis atliekami paskutiniai pasirengimo darbai. Tiek stotyje tiek pačioje planetoje organizuojamas prabangus atidarymas, laukiami ypatingi iškilmių svečiai. Be svečių stotyje renkasi ir tie, kieno darbas bus tuos svečius linksminti. Vienas jų - O'Doras, nautolanas muzikantas, atvykęs čia su savo jaunąją ir pastoviai į bėdas įsiveliančia sesute - Eyma.
Transporteris prisišvartuoja stotyje, kur operatyviai nukreipiami pas atsakingus asmenis ir netrukus jie jau šatlų švartavimosi salėje, kurioje liejasi holografiniai kriokliai, o per grindis, tarsi milžinišką padidinamą stiklą, matosi planetos paviršiuje esantis naujasis pramogų kompleksas. Tris milžiniški kupolai, nuo kurių į visas puses driekiasi prieplaukos. Kiek toliau - dailus tropinių salų archipelagas, kitame šone - rūkstantis ugnikalnis, viskas tarsi iš paveiksliuko.
Patarnaujantys droidai pažada pasirūpinti bagažu, tad O'Dorui (kas beja reiškia delfinas) belieka rūpintis savo smalsiąja sesute ir savo įmantriu instrumentu. Šatle, į kurį jie nukreipiami, jau įsitaisęs neaukštas, baltaplaukis, pilku, kariško sukirpimo munduru vilkintis žmogus, kiek paklaikusiu žvilgsniu, tačiau šiaip maloniu manierų. Tuoj pat užmezga pokalbį su savo bendrakeliaiviais.
Liukui užsidarinėjant ir šatlui ruošiantis pakilti, orą suvirpina be galo tyras moteriškas balsas: "Palaukite manęs!" Paskutinę akimirką į saloną grakščiai įšoka įšoka liekna ir be galo daili nautolanė. Šatlas pakyla ir pranėręs pro holografinį krioklį neria link planetos paviršiaus. Dešimties minučių (kiek užtrunka nusileidimas) užtenka visiems susipažinti. Jau pristatytų brolio ir sesers kelionės kompanionai: jaunas podų lenktynininkas Sai Swiftrunner, kuris linksmins čia susirinkusiuosius rizikuodamas savo gyvybe, bei nautolanų operos solistė - Rissa D'von (teisybės dėlei reikia pastebėti, jog tikruosius nautolaniškus vardus ištarti ir suprasti gali tik patys nautolanai ir tik būdami vandenyje, tad čia minimi vardai yra tik gerokai supaprastinti variantai), kurios pasirodymas vyks atidarymo proga.
Šioje sesijoje tik vienas personažas buvo savimi, dar trims teko NPC vaidmenys (kaip galima buvo suprasti - tai šio šatlo keleiviai). Jei sąžiningai, prieš sesiją truputi nuogąstavau, jog jaunosios žaidėjos gali nesusidoroti su savo užduotimi ir man teks įsikišti, kad veiksmas nenudreifuotų kur nors į šoną ir kad visiems žaidėjams būtų ką veikti. Tačiau visi labai puikiai pagavo savo roles ir veiksmas rutuliojosi sklandžiai be jokio papildomo mano kišimosi. Taip, kad čia turiu atiduoti pagarbą savo kompanijai :)
Nusileidimas ant vandens, šalia skulptūromis papuoštos prieplaukos ir įsikūrimas komplekse, po kurio permatomomis grindimis nardė margaspalvės egzotiškos žuvys, pavyko sklandžiai. O'Doras kaip galėdamas asistavo Rissai, tuo pat metu bandydamas prižiūrėti savo sesę. Ši jausdama, kad iš jos atiminėjamas brolio dėmesys, žiūrėjo į solistę kaip į savo konkurentę ir leido laiką su lenktynininku, kuris turėjo tūkstantį ir vieną istoriją iš planetų kuriose lenktyniavo.
Įsikūrimas, vakarienė, naktis. Eyma demonstratyviai laukianti brolio, kol galų gale kantrybė baigėsi ir ji išėjo pasivaikščioti po naktinį parką, o kai grįžo, rado sėdintį ir jos laukiantį brolį. Paskui pusryčiai, pusdienis laisvo laiko, pietūs, o tada paskutiniai pasirengimai prieš prasidedant atidarymo šventei. O'Dorui buvo parengtas Mėlynojo koralo launžas, kur jis antigravitacinių pagalvių pagalba pakabintame vandens kamuolyje turės groti čia užsukusiems svečiams. Rissa ruošėsi nedidelėje operos salėje, su dar imantresniais vandens efektais. Sai, krapštėsi prie savo podo. O Eyma tiesiog trukdė visiems kam galėjo, nes realaus darbo ji neturėjo, brolis ją čia buvo paėmęs kaip savo asistentę, tačiau vienintelė priežastis buvo ta, jog Eymą kažkam reikėjo prižiūrėti, o savanorių šeimoje daugiau nebuvo, o ir klausė ji labiausiai savo brolio, kuris jai buvo daugiau ar mažiau autoritetas. Tačiau tą progą prisiklausė gandų, apie kuriuos šnekėjosi čia susirinkusieji. Vienas kurių buvo karinė Fedracijos invazija į tolimą Nabu planetą.
Čia dar galima paaiškinti kaip šiame atidaryme atsidūrė O'Doras. Nautalanai nėra labai galaktikoje paplitusi rūšis, nelabai ji geruose santykiuose ir su federacija. Tačiau O'Doro (o drauge ir Eymos) šeima buvo pirkliai. Tad vienokie ar kitokie santykiai su federacija buvo neišvengiami. Tuo tarpu O'Doras širdyje buvo tikras nautolanas, jo nedomino prekyba, jis buvo muzikantas. Dėl ko tėvas kartais padejuodavo, nes kas gi perims šeimos verslą, kai jis bus per senas tuo užsiimti... Ir čia pasitaikė tokia proga. Prekybos federacija atidarinėjo pramogų kompleksą vandenų pasaulyje ir tinkamai atmosferai sukurti ieškojo su vandeniu susijusių meno formų. Taip O'Doras ir atsidūrė Mėlynojo koralo launže.
Čia dabar jau ėmė rinktis įvairiausi svečiai. Didikai iš artimų planetų, Prekybos Federacijos ir Bankų Klano aukšto rango funkcionieriai, lainerių kapitonai ir kiti grietinėlės atstovai. Dauguma tik iš smalsumo trumpam priglausdavo prie ausies kriauklės formos ausines (nes tik jų pagalba galima buvo išgirsti nautalanišką muzikos skambesį). Čia jo muzikos pasiklausyti atėjo ir savo koncertui jau pasidabinusi Rissa, kuri turbūt buvo vienintelė tikrai suprantanti šios muzikos prasmę. Nes nautolanų muzika atliekama pagal kitus principus, ilgas natas čia lydi ilgos tylos pauzės, kurios yra dar svarbesnės nei garsas. Tačiau ir šio vieno klausytojo muzikantui visiškai pakako.
O'Doro pasirodymui einant į pabaigą, Eyma, kurią patarnaujantys droidai maloniai išprašė iš salės, kur dirbo jos brolis, nes paprasta jos apranga trikdė ten susirinkusią aukštuomenę, jau buvo užsiėmusi patogią vietą ties centriniu komplekso fontanu, kuriame lenktynių startui jau rikiavosi penki podai. Kai brolis galų gale baigęs savo darbą, pro minią prasibrovė iki Eymos, starto sirena jau buvo nuaidėjusi.
Bet apie jas jau antroje dalyje. Pabaigoje šio posto tik noriu pastebėti, kad labai greitai visi epizodiniai personažai užėmė savo istorijos nišas. Operos solistė atitraukė dėmesį nuo Eymos, kurios brolis mėtėsi tarp pareigos ir naujai atsiradusios simpatijos, tuo tarpu Eyma mėtėsi tarp pavydo ir mėgavimosi atsiradusia laisve ir dalį laiko leido su lenktynininku, tad niekas neliko už borto.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą