Kai Koka su savo padavanėmis ir išgelbėtąja šeima parsigavo į nakvynės vietą, buvau jau vėlu. Visi aštuoni asmenys, vargais negalais susispaudė mažame kambarėlyje. Šeimininkas, kuris atėjo pareikšti pretenzijų dėl to, kad kambaryje nemokamai apsigyvens dar trys asmenys, po labai trumpo pokalbio su džedajais suprato, jog mokestis neturi būti padidintas, jei visi telpa vienoje patalpoje...
Naktis praėjo neramiai, dejavo sužalotas twi'lekas, tad ryte Koka jam atliko nedidelį gydimo seansą (užmaskuotą kaip tradicinis nežinia kokios planetos medicina). Ir tuomet visa trijulė buvo nuvesta į turgaus aikštę, kur darbdaviai ieškojo nekvalifikuotų darbininkų ir taip pat kaip ir nakvynės namų šeimininkas, darbdavys suprato, jog tai yra būtent tie twi'lekai kurių jis ir ieškojo savo darbams.
Eyma iš pat ryto išmovė į turgų pasidairyti. Tuo tarpu likusios dvi padavanės, po įnirtingo ginčo (kurio kurstytoja buvo Ashla, apkaltinusi visus idėjų neturėjimu), buvo paleistos į turgų pardavinėti Aalayos vakar nupirktų drabužių, ir vietoj jų įsigyti paprastų, su kuriais galėtų patekti pas Pašą Sish. Pinigų uždirbti nepavyko, o ir Aalaya pasistengė parduoti ne visus savo blizgučius, tad gautų pinigų tepakako paprastiems švariems drabužiams. Per visą tą laiką Eyma taip ir nepasirodė, susisiekus su ja komunikatoriaus pagalba, paaiškėjo, kad ji užsiima tuo, kuo ir galima buvo tikėtis - tyrinėja. Tad neapsikentęs Koka liepė jai sudaryti sąrašą visų turguje esančių prekių.
Aalaya ir Ashla, baigusios prekiauti ir persirengusios, patraukė link pašos dangoraižio. Jai įėjus į rajoną, jos pasijuto jog išsiskiria iš minios savo drabužiais, o priartėjusios prie pastato ir pamačiusios raudonus kilimus ir auksinius driežus, bei ryškiai raudonai pasidabinusius įstaigos svečius, suprato, jog nepastebėtoms į vidų patekti bus sunku. Iniciatyvos ėmėsi Aalaya. Tačiau paaiškėjus, jog geruoju praeiti pro stambų apsauginį trandoshaną nėra jokių šansų... bet tik jei nesinaudoji galia. Po šios minties visų masčiusių nustebimui, smulkutė twi'lekė švystelėjo apsauginį taip, jog šis nuskriejo kelis metrus oru ir žnektelėjo ant žemės. Abi padavanės, naudodamasis proga, nėrė į vidų, kur buvo įrengtas prašmatnus kazino. O pačioje garbingiausioje vietoje, ant pakylos, nuo kurios galima buvo apžvelgti visą salę, buvo įsitaisęs išsipustęs trandošanas, apsuptas būrio draugų, moterų ir asmens sargybinių.
Kol Aalaya bandė susivokti, ką padarė, puse ausies klausydamasi, kaip parblokštasis apsauginis teisinasi prieš iš jo besikvatojančius kolegas. Ashla nieko nelaukdama surado pirmą pasitaikiusį salę prižiūrintį sargybinį ir pareikalavo ją pristatyti Pašai. Ir kai sargybinis iš jos tik pasijuokė, kitas prašimas nuskambėjo taip, jog visame kazino akimirkai stojo visiška tyla, sargybinis prarado bent kokį norą prieštarauto, nes švytinčios geltonos akys, žvelgiančios, rodos, tiesiai į sielą, nežadėjo nieko gero. Nurijęs seilę, jis skubiai nulydėjo togrutą laiptais aukštyn, tiesiai pas savo bosą. Kuris buvo gerokai nustebintas tokio savo sargybinio darbu ir dar labiau nustebo, kai pareikalavus nešdintis, togruta išsvaidė į šalis jo asmeninę sargybą ir uždėjusi jam ranką ant peties pareiškė, jog čia atvyko Han Indra Ro vardu, atsiimti jo skolos.
Iš baimės trandošanui ant sprando pasišiaušė žvynai, tačiau suprasti ko iš jo nori jei nesugebėjo, ar bent jau nespėjo. Mat iš salės, kuri dabar buvo nebesaugoma, kadangi visa sargyba skubėjo bosui į pagalbą, pasigirdo šūvis. Ir pakirstas blasterio, trandošanas krito negyvas. Tuo tarpu šaulys išdidžiai pakėlęs šautuvą triumfuodamas sušuko: "Štai tau už viską, galite dabar mane nužudyti, aš savo darbą atlikau". Tai ir buvo paskutiniai jo žodžiai, nes nuo pakylos apskriejęs žaibas jį partrenkė ant žemės. Ashla, vis dar besimėgaujanti savo ką tik atrasta nevaržoma galia taip išliejo savo apmaudą.
Toliau sekė klyksmai ir panika. Kuo pasinaudojusios padavanės išsmuko į gatvę, ir radusios nuošalų kampelį susitarė mokytojams nepasakoti detalių apie svaidomus žaibus bei skraidančius apsauginius, ir tik tuomet susisiekė su riteriais ir pranešė, jog paša Sish mirė.
Po pusvalandžio visi (išskyrus Eymą) jau aptarinėjo įvykius gyvai. Ir nors buvo aišku, jog padavanės sako ne viską, vis tik nei vienas iš mokytojų iki galo nesuprato kiek situacija tapo rimta. Pirmasis signalas buvo Korvino nugirstas pokalbis tarp kazino svečių, į kurio patalpas jie pateko labai lengvai ir buvo nustebinti, jog kazino buvo beveik griežęs į normalias vežias. O nugirstas pokalbis tikrai galėjo sukelti blogų įtarimų, svečiai kalbėjosi apie žaibą trenkusį vidury salės.
Apžiūrėję pagrindinę salę, ir nesuradę čia nieko įdomaus, džedajai įsmuko į tarnybines patalpas, nusprendę patekti į viršutinius pastato aukštus. Kur, galbūt, jie tikisi rasti Sish paveldėtoją, kuris be viso ko, turėjo paveldėti ir savo tėvo skolą. Kuo baigsis šios paieškos paaiškės jau kitoje sesijoje.
Taigi, viena sesija, du juodi kauliukai, vienas jų Aalayai, kitas - Ashlai. Ir tai jau trečiasis. Kitaip tariant mokinys dabar virto vaikščiojančia bomba - galios, nevaržomos jokiomis filosofijomis, įsikūnijimu. Iš pradžių tai mane išgąsdino. O taip pat kažkiek nuliūdino žaidėjų atsainumas. Mokytojai elgiasi daugiau nei neatsakingai, mokiniai - piktnaudžiauja galia pirmai progai pasitaikius... Na bet jei jau tokia yra žaidėju valia, tuomet man belieka stebėti kas vyks toliau. O apskritai, nepaisant sudėtingos situacijos, siužetas, rodos, dėliojasi gan logiškai (nors gal kiek forsuotai). Rašydamas žodį "logiškai" turiu galvoje logiką dviejų trilogijų rėmuose, o tai labai laisvi rėmai :)
Šitas žaidimas man yra didelis iššūkis, ir nors ne viskas sekasi taip, kaip norėtųsi, tuo pat metu aš gaunu daug naudingų įžvalgų, tiek apie savo galimybes, tiek apie žaidėjus. Vien jau šio blogo rašymas leidžia gan nuodugniai analizuoti tai, kas vyksta. Taip pat ši kampanija yra išbandymas ir žaidėjams, nes jiems čia suteikta didelė laisvė ne tik veikti, bet ir kurti. Bent jau kol kad didžioji dalis žaidėjų tos laisvės neišnaudoja, nors kai kurie karts nuo karto ir pradžiugina.
Trumpai tariant, abejonė, likusi po šios sesijos, buvo ta ar nepadariau aš klaidos pasirinkdamas žaidimo stilių, kuriame žaidėjai turi tokią laisvę, tačiau kartu ir didelę atsakomybę už žaidimą ir už žaidimo siužetą... Tačiau galiausiai tą abejonę pakeitė mintis, kad problemos vis tik kyla ne todėl, jog žaidėjai to nesugeba, o todėl, jog jie nėra taip įpratę. Tad kol kas tegu viskas tęsiasi, o ateitis parodys ar toks metodas turi kažkokių perspektyvų, ar vis tik aš čia perlenkiau lazdą (kas būtų labai liūdnas atradimas). Ir jei vis tik viskas baigsis gerai, tuomet aš jau žinau tolimesnius žingsnius šią kryptimi: Pallaris ir Houses of the Bloaded - dar daugiau laisvės ir valdžios žaidėjams :)
Naktis praėjo neramiai, dejavo sužalotas twi'lekas, tad ryte Koka jam atliko nedidelį gydimo seansą (užmaskuotą kaip tradicinis nežinia kokios planetos medicina). Ir tuomet visa trijulė buvo nuvesta į turgaus aikštę, kur darbdaviai ieškojo nekvalifikuotų darbininkų ir taip pat kaip ir nakvynės namų šeimininkas, darbdavys suprato, jog tai yra būtent tie twi'lekai kurių jis ir ieškojo savo darbams.
Eyma iš pat ryto išmovė į turgų pasidairyti. Tuo tarpu likusios dvi padavanės, po įnirtingo ginčo (kurio kurstytoja buvo Ashla, apkaltinusi visus idėjų neturėjimu), buvo paleistos į turgų pardavinėti Aalayos vakar nupirktų drabužių, ir vietoj jų įsigyti paprastų, su kuriais galėtų patekti pas Pašą Sish. Pinigų uždirbti nepavyko, o ir Aalaya pasistengė parduoti ne visus savo blizgučius, tad gautų pinigų tepakako paprastiems švariems drabužiams. Per visą tą laiką Eyma taip ir nepasirodė, susisiekus su ja komunikatoriaus pagalba, paaiškėjo, kad ji užsiima tuo, kuo ir galima buvo tikėtis - tyrinėja. Tad neapsikentęs Koka liepė jai sudaryti sąrašą visų turguje esančių prekių.
Aalaya ir Ashla, baigusios prekiauti ir persirengusios, patraukė link pašos dangoraižio. Jai įėjus į rajoną, jos pasijuto jog išsiskiria iš minios savo drabužiais, o priartėjusios prie pastato ir pamačiusios raudonus kilimus ir auksinius driežus, bei ryškiai raudonai pasidabinusius įstaigos svečius, suprato, jog nepastebėtoms į vidų patekti bus sunku. Iniciatyvos ėmėsi Aalaya. Tačiau paaiškėjus, jog geruoju praeiti pro stambų apsauginį trandoshaną nėra jokių šansų... bet tik jei nesinaudoji galia. Po šios minties visų masčiusių nustebimui, smulkutė twi'lekė švystelėjo apsauginį taip, jog šis nuskriejo kelis metrus oru ir žnektelėjo ant žemės. Abi padavanės, naudodamasis proga, nėrė į vidų, kur buvo įrengtas prašmatnus kazino. O pačioje garbingiausioje vietoje, ant pakylos, nuo kurios galima buvo apžvelgti visą salę, buvo įsitaisęs išsipustęs trandošanas, apsuptas būrio draugų, moterų ir asmens sargybinių.
Kol Aalaya bandė susivokti, ką padarė, puse ausies klausydamasi, kaip parblokštasis apsauginis teisinasi prieš iš jo besikvatojančius kolegas. Ashla nieko nelaukdama surado pirmą pasitaikiusį salę prižiūrintį sargybinį ir pareikalavo ją pristatyti Pašai. Ir kai sargybinis iš jos tik pasijuokė, kitas prašimas nuskambėjo taip, jog visame kazino akimirkai stojo visiška tyla, sargybinis prarado bent kokį norą prieštarauto, nes švytinčios geltonos akys, žvelgiančios, rodos, tiesiai į sielą, nežadėjo nieko gero. Nurijęs seilę, jis skubiai nulydėjo togrutą laiptais aukštyn, tiesiai pas savo bosą. Kuris buvo gerokai nustebintas tokio savo sargybinio darbu ir dar labiau nustebo, kai pareikalavus nešdintis, togruta išsvaidė į šalis jo asmeninę sargybą ir uždėjusi jam ranką ant peties pareiškė, jog čia atvyko Han Indra Ro vardu, atsiimti jo skolos.
Iš baimės trandošanui ant sprando pasišiaušė žvynai, tačiau suprasti ko iš jo nori jei nesugebėjo, ar bent jau nespėjo. Mat iš salės, kuri dabar buvo nebesaugoma, kadangi visa sargyba skubėjo bosui į pagalbą, pasigirdo šūvis. Ir pakirstas blasterio, trandošanas krito negyvas. Tuo tarpu šaulys išdidžiai pakėlęs šautuvą triumfuodamas sušuko: "Štai tau už viską, galite dabar mane nužudyti, aš savo darbą atlikau". Tai ir buvo paskutiniai jo žodžiai, nes nuo pakylos apskriejęs žaibas jį partrenkė ant žemės. Ashla, vis dar besimėgaujanti savo ką tik atrasta nevaržoma galia taip išliejo savo apmaudą.
Toliau sekė klyksmai ir panika. Kuo pasinaudojusios padavanės išsmuko į gatvę, ir radusios nuošalų kampelį susitarė mokytojams nepasakoti detalių apie svaidomus žaibus bei skraidančius apsauginius, ir tik tuomet susisiekė su riteriais ir pranešė, jog paša Sish mirė.
Po pusvalandžio visi (išskyrus Eymą) jau aptarinėjo įvykius gyvai. Ir nors buvo aišku, jog padavanės sako ne viską, vis tik nei vienas iš mokytojų iki galo nesuprato kiek situacija tapo rimta. Pirmasis signalas buvo Korvino nugirstas pokalbis tarp kazino svečių, į kurio patalpas jie pateko labai lengvai ir buvo nustebinti, jog kazino buvo beveik griežęs į normalias vežias. O nugirstas pokalbis tikrai galėjo sukelti blogų įtarimų, svečiai kalbėjosi apie žaibą trenkusį vidury salės.
Apžiūrėję pagrindinę salę, ir nesuradę čia nieko įdomaus, džedajai įsmuko į tarnybines patalpas, nusprendę patekti į viršutinius pastato aukštus. Kur, galbūt, jie tikisi rasti Sish paveldėtoją, kuris be viso ko, turėjo paveldėti ir savo tėvo skolą. Kuo baigsis šios paieškos paaiškės jau kitoje sesijoje.
Taigi, viena sesija, du juodi kauliukai, vienas jų Aalayai, kitas - Ashlai. Ir tai jau trečiasis. Kitaip tariant mokinys dabar virto vaikščiojančia bomba - galios, nevaržomos jokiomis filosofijomis, įsikūnijimu. Iš pradžių tai mane išgąsdino. O taip pat kažkiek nuliūdino žaidėjų atsainumas. Mokytojai elgiasi daugiau nei neatsakingai, mokiniai - piktnaudžiauja galia pirmai progai pasitaikius... Na bet jei jau tokia yra žaidėju valia, tuomet man belieka stebėti kas vyks toliau. O apskritai, nepaisant sudėtingos situacijos, siužetas, rodos, dėliojasi gan logiškai (nors gal kiek forsuotai). Rašydamas žodį "logiškai" turiu galvoje logiką dviejų trilogijų rėmuose, o tai labai laisvi rėmai :)
Šitas žaidimas man yra didelis iššūkis, ir nors ne viskas sekasi taip, kaip norėtųsi, tuo pat metu aš gaunu daug naudingų įžvalgų, tiek apie savo galimybes, tiek apie žaidėjus. Vien jau šio blogo rašymas leidžia gan nuodugniai analizuoti tai, kas vyksta. Taip pat ši kampanija yra išbandymas ir žaidėjams, nes jiems čia suteikta didelė laisvė ne tik veikti, bet ir kurti. Bent jau kol kad didžioji dalis žaidėjų tos laisvės neišnaudoja, nors kai kurie karts nuo karto ir pradžiugina.
Trumpai tariant, abejonė, likusi po šios sesijos, buvo ta ar nepadariau aš klaidos pasirinkdamas žaidimo stilių, kuriame žaidėjai turi tokią laisvę, tačiau kartu ir didelę atsakomybę už žaidimą ir už žaidimo siužetą... Tačiau galiausiai tą abejonę pakeitė mintis, kad problemos vis tik kyla ne todėl, jog žaidėjai to nesugeba, o todėl, jog jie nėra taip įpratę. Tad kol kas tegu viskas tęsiasi, o ateitis parodys ar toks metodas turi kažkokių perspektyvų, ar vis tik aš čia perlenkiau lazdą (kas būtų labai liūdnas atradimas). Ir jei vis tik viskas baigsis gerai, tuomet aš jau žinau tolimesnius žingsnius šią kryptimi: Pallaris ir Houses of the Bloaded - dar daugiau laisvės ir valdžios žaidėjams :)
Jau pradedu skaitydama painiotis timeline... ypach ten kur prisiminimai...
AtsakytiPanaikintiTurėsiu galvoje. Pasistengsiu aiškiau rašyti. Korvino ir Ashlos incidentas su Sienar Fleet Systems buvo flashbackas, visa kita - ne :)
AtsakytiPanaikinti