Naujasis sezonas: trečioji ir ketvirtoji sesijos

Toliau, trumpai.

O povandeniniame pasaulyje jų laukė keletas nedidelių siurpriazų. Pasirodė, jog čia egzistuoja nedidelė civilizacija, kuri ilgą laiką prekiavo su tikraisiais pilies gyventojais, tačiau jiems nelikus, prekyba nutrūko, kas kėlė grėsmę tiek povandeninės civilizacijos išlikimi, tiek pačiai jų socialinei struktūrai, mat jos aukštuomenė savo statusą palaikė ginklų ir kitų techninių gudrybių pagalba, kurias pirkdavo iš pilies gyventojų už juoduosius perlus, kuriuos jiems kasdavo vergai, kurių gi paklusnumą garantavo gązdinančios hologramos, rodomos ne be pilies gyventojų techninio palaikymo.

Visą šią schemą perprasti užtruko truputi laiko, per kurį Giras pataisė gyvenvietės elektros generatorius bei nebeveikiantį holografijų generatorių, gulintį prarajos dugne, kartu su senoviniu kosminiu laivu, kuriame jau buvo spėjęs apsigyventi kažkoks jūrų monstras. Ir remonto darbai neapsiėjo be nedidelio susirėmimo.

Taip pat, nedidelis pakabukas, mergaitės, parodžiusios kaimą, rankose, Lelen priminė jos dienas praleistas šioje planetoje. O praleido ji čia savo pirmus keturis gyvenimo metus. Gyveno kaip princesė tarp Juodosios Saulės grietinėlės, kol vieną dieną, tiesiog per jos gimtadienį, kurio viena iš dovanu ir buvo pakabukas, kai į pilį iš nežinia kur įsiveržęs keistas žmogus, išmargintas juodis ir raudonais dryžiais ir rankose laikantys šviečiančią lazdą sukėlė tikras skerdynes, ir palikęs vienintelę gyvą liūdininkę, pradingo taip pat kaip ir atsirado. Vieninteliai jo ištarti žodžiai buvo: Ramybė tai melas... Po kelių dienų į planetą nusileido džedajai, ir mažoji Lelen atsidūrė akademijoje.

Tuo tarpu realiame laike, situacijai paaiškėjus, kaimo vaduo buvo paaiškinta, jog daugiau perlų nebereikės, ir jis privalo paleisti visus vergus, o pusė perlų, kuriuos jis buvo sumokėjęs, jam gražino... Valdančiąjai kastai tai sukėlė nemažą šoką.

Tačiau grįžus atgal (o derėtis vyko Eyma, Aalaya ir Lelen), šokas laukė jau ir jų. Mat pasirodė, jog saloje nebeliko nei Giro, nei Ra, nei laivo. Tegulėjo tik paliktas komunikatorius, kuriuo susisiekti nepavyko. Tą naktį, padavanės girdėjo kaip per miegus šaukia Lelen...

Praėjo trys dienos, ir ant salos kranto iš dangaus nukrito kapsulė su miegančia Ashla, maisto atsargomis ir laišku, kuriame Ra braižu buvo paaiškinta, jog jis ir Giras laivą paėmė tam, kad pasiekti artimiausią saugų uostą, ten apsirūpinti atsargomis bei nauja įgula.

Dar po dviejų dienų laivas, paskui save palikdamas lengvą dūmų šleifą nusileido atgal į salą. Paaiškėjo, jog laive buvę Lelen pasekėjei sukėlė maištą, ir patekę į variklių skyrių ventiliacinėmis šachtomis susprogdino pagrindinį laivo generatorių, kas baigėsi vieno iš pasekėjų mirtimi (vėliau ir visų kitų, nes Ra nusprendė juos pamokinti išmesdamas visus į atvirą kosmosą), bei nedideliu gaisru, kuris kadaise gražų laivą pavertė KADAISE gražiu laivu.

Kompanijos susitikimas nebuvo draugiškas, tačiau galų gale, aapsižodžiavus, viskas atlėgo. Giras nuėjo padėti Eymai konstruoti naujo instrumento. Ra su Aalaya užsiėme treniruotėmis. O Lelen nuėjo į bokštą iš kur netrukus panikoje išsilakstė paukščiau ir nuo viršūnės nuvirto kelios statulos.

Kitą dieną iš vandenyno dugno, Giro sukonstruotu mechanizmu, buvo iškeltas senovinis generatorius, maitinęs holografinį projektorių. Kino daugiau nebebus... Jau kitą rytą, laivas mirksėdamas keliomis įspėjančiomis lemputėmis, tačiau vis gi gan lengvai atsiplėšė nuo planetos ir pasinėrė į hiperkosmosą.

Savaitę trukusi kelionė baigėsi virš pilkai rusvos planetos, apšviestos žalia saule. Pasak gyro, šioje planetoje buvo galima susitaisyti ir reikiamom atsargom pasipildyti laivą ir išvengti nereikalingų klausimų.

Pranėrę pro milžinišką smėlio audrą, praskridę virš gigantiškų ir rodos apleistų kasyklų, jie įnėrė į akivaizdžiai dirbtinės kilmės šachtą, kuria bevingiuodami, vos išvengė susidūrimo su didžiuliu droidų transporteriu, o tuomet pateko į kryžminę ugnį tarp jo, ir kito, tokio paties, besivijusio pirmąjį. Vienas iš šūvių kliuvo ir laivui, ir nors nebuvo pavojingas, tačiau tuoj pat pažadino kareiviškus Ra refleksus, kuris paleido seriją šūvių iš bokštelio patrankos. Po ko laivo komunikatoriuje pasigirdęs droido balsas prissistatė kaip CSA (Corporate Sector Authority), ir pareikalavo pasiduoti. Į ka alaja sureagavo nėrimu kuo toliau nuo šios vietos.

Pavojui praėjus, laivas grįžo į savo trasą ir galiausiai pasiekė gyvenamas šachtos vietas. Kuriose zujo dirbantys droidai ir tynnanai. Uoste jau buvo prisišvartavęs anksčiau sutiktas laivas, skridęs pirmiau. Antrojo kol kas nesimatė. Tačiau Ra, Aalayai ir Eymai nuėjus parduoti perlų, kuriais galima būtų susimokėti už laivo remontą, prisistatė ir antrasis, iš kurio pabiro droidų armija. Vienas iš bučių pradėjo derybas su greičiausiai vietinevaldžia, tuo tarpu kitas, nužygiavo tiesiai prie herojų laivo ir Girui, kuris ką tik baigė derėtis dėl laivo apžiūros, į rankas įbruko ieškinį su pakankamai įspūdinga suma - už laivo apgadinimą. Įvertinęs prieš jį stovintį trisdešimties droidų būrį, Giras nuėjo raustis Huto seife, kurio slėptuvę laive jau buvo radęs.

Tuo metu kompanija su perlu, paklaidžiojusi koridoriais galiausiai pateko į turtingą gyvenvietės dalį, kurioje atrodė bus galima parduoti perlą už padorią kainą. Ir čia Ra, visus nustebino, kai priėjusiam tvarkos prižiūrėtojui, staiga pareiškė, jog jis atstovauja Imperiją. Jaunosiosm padavanėms teliko pritarti, nes toks prisistatymas tynnanus padarė kur kas paslaugesniais. Netrukus jie jau sėdėjo prekybininko namuose, gurkšnojo jo arbatą ir laukė, kol šis atneš pinigus už perlą.

Tuo ir baigėsi ketvirtoji sesija.