2009 m. rugpjūčio 20 d., ketvirtadienis

Eymos taip ir neįšsiųstas laiškas, gulintis kažkur po pagalve

Sveiki,
Tikiuosi jums verslas sekasi gerai, o pūstagalviai velniai netrukdo darbininkams gaudyti tų retų moliuskų, aš vis pamirštu kaip gi jie vadinasi. Dabar, kiek pamenu, turėtu būti pats jų neršimo įkarštis.
Man sekasi neblogai. Esu sveika ir gyva. Nieko netrūksta.
Atsiprašau, kad nedaviau jokių žinių apie save tokį ilgą laiką. Mama, tik prašau neverk, Glee Anselme ir taip pakankamai daug vandens.
Šiuo metu keliauju su na vadinkim juos draugais, nes kol kas sutarti ne su visais pavyksta. Bet kokie jie įdomūs visi: tiek planetų aplankiau, bet tokių sutikti net sapnuose nesisapnavo. Pirmiausia Aalaya. Įsivaizduokit: ji yra twi‘leke, bet tokia raudona kaip ugniažuvės pelekai. Įsivaizduojat?! Na bet nepaisant to, kad mūsų draugystės pradžia buvo nelabai maloni, dabar mes esam geriausios draugės. Na dar yra Ashla, bet šiuo metu mūsų keliai išsiskyrė. Ji gan nepaklusnus vaikas, ir ledi Lelen surado jai gerą mokytoją, tokį labai įdomų senuką, kuris gyvena planetoje, kur labai daug žaibuoja, o vanduo visas sušąlęs, labai keista ir nelabai maloni planeta. Nenuostabu, kad tas senukas elgiasi taip, tarsi jį kas urongu sulčių būtų prigirdęs, bet jei ledi sako, kad taip bus geriau, manau, verta tuo pasikliauti. Bet turbūt svarstote kas ji. Na tiesa pasakius labai keistas asmuo. Kol kas ir man ir, manau, kitiems sunku ja kartais suprasti, bet ledi išgelbėjo mane, Aalaya ir Ashla iš vienos nemalonios situacijos ir priglaudė, kai neturėjom kur eiti, o dabar ji mus moko. Ką ji mus moko, turbūt norėtumėt paklausti. O gi daug ko, ne muzikos tiesa ar panašiu dalykų, bet pakankamai įdomu ir labai naudinga. Gal kada pavyks papasakoti plačiau. Bet tikiuosi kada nors tapti verta būti džedajum. Jums turbūt vėlgi tai nieko nesako, bet džedajai geri žmonės, tik ššš, niekam neprasitarkit, negalima, mažai kam pasitaiko tokia proga. Man pasisekė, nors gal labiau reikia sakyti taip Galia lėmė. Na nors ledi Lelen pati nėra džedajus, bet daug apie tai žino, o kur gi geresnį mokytoją rasi, kai džedajų likę tiek mažai. Bet, aš manau, kad dabar mes turim mokytis toliau ir bandyti įkurti naują džedajų mokyklą. Buvo jų daugiau, bet taip išėjo, kad reikia iš naujo steigti. Ir tėti, nepradėk burbuliuoti vėl - taip reikia, juk neklausinėji rudojo moliusko kodėl jis ant žalių dumblių maskuojasi. Labai tikiuosi kad mums pavyks. Kolkas beveik visi draugiškai sutaria, išskyrus dar 2 asmenis su kuriais keliauju. Jie vardu Ra ir Giras. Giras užsiima mechanika, taip mes visada saugiai keliaujam kosmosu, vat , mama, todėl keliauti kosmosu taip pat saugu kaip per Orano lagūną. Turėtum ir tu bent kartą išbandyt. O vat Ra, na kol kas man sunku suprast kuo jis užsiima. Berods jis yra ledi Lelen asmens sargybinis, bet keisčiausia tai, kad ledi pati sugeba apsisaugot kuo puikiausiai.
Na bet Ra ir Giras, kažkodėl labai neigiamai žiūri į džedajus, tikiuosi, kad tai tik nesusipratimo klausimas - jų dar niekas nemokė, bet tikiuosi su laiku visi drauge įkursime mokyklą. Nes jie nėra blogi, vat Giras man padėjo susimeistraut ootona, nes senąjį netyčia pamečiau kažkur. Nėra jis toks pats geras kaip senasis, bet na Giras nekaltas, nesupranta jis tiek muzikoje, kiek laivuose.
Na bet atrodo kad po apsilankymo toje planetoje daug pas pasikeitė. Į gera. Ten matyt pirma karta visi dirbo kaip vieningas stiprus koralas, nes ledi buvo iškilę problemų netikėtų (visgi pasirodo ir ledi kartais reikia pagalbos, matyt neveltui Ra asmens sargybiniu dirba). Bet mes jas įveikėme, tai buvo labai malonus ir geras jausmas, visai kaip namie po ilgos žvejybos grįžus su geru laimikiu. Matyt pirma kart pasijutau kaip namuose. Todėl, tėti ir mama, nesijaudinkit, man viskas gerai ir tikrai nepražūsiu su jais.

Jūsų Eyma

P.s.: tikiuosi kada kai bus proga užsuksiu, nes šitas ootonas visai nesusiderina.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Sekėjai