Toli toli, seniai seniai, kažkur galaktikoje... trumpai.
Po pasitarimo kompanija nusprendė nusileisti Lelen prašymui vykti į nežinomą planetą, kur pasakjos gali būti Džedajus, kuriam ji kadaise išgelbėjo gyvybę. Nors kai kurie kompanijos nariai raukėsi, tačiau geresnio pasiūlymo neturėjo niekas.
Tiesa, vos grįžusi į laivą ledi atrodė puikios nuotaikos ir padėkojo visiems už pagalbą ir palaikyma ir bandė dėkingumo ženklan apsikabinti Ra, tačiau šis refleksyviai atšoko atgal ir numykęs, jog gal kitą kartą išspruko iš laivo valgomojo.
Tačiau jam ramiai gyventi vis tiek nebuvo lemta. Lelen po nusileidimo pas atsiskyrelį ėmė miegoti ytin neramiai. Kol galiausiai, vieną naktį jį pažadino negera nuojauta. Ranka, kaip Ra buvo mokintas, tuoj pat atsidūrė ant blasterio. Tamsoje jis tespėjo pamatyti dvi geltonai švytinčias akis, ir tuomet ore švystelėjęs kardas perpjovė petį. Blykstelėjo blasterio šūvis ir klonas skubiai išvirto lauk iš kambario. Durys užsivėrė už nugaros, o jas kiaurai pervėrė kardo ašmenys.
Tik tuomet Lelen, kurią jau kelios dienos kankino vis pasikartojantys sapnai apie tai kaip ji rankomis kala kardą ir vėliau juo kapoja nesibaigiančias minias, ir visa tai sekant pritariančiam nežinomų šeimininkų žvilgsniui, susiprotėjo, jog tai jau nebe sapnas.
Nuo tos akimirkos miegoti pasidarė beveik neįmanoma, kankinantis sapnai, baimė vėl ką nors užpulti... Net meditacijos vargiai bepadėjo. Nors Lelen ir buvo pratusi prie įvairiausių sunkumų, tačiau po truputi jos jėgos ėmė sekti. Pakankamai lėtai, tačiau, rodos, negrįžtamai.
Tiesa, tai nesutrukdė dviem galios mokinėm pasismaginti, išaiškinus Ra, jg jei jau jis kartu miega su Lelen, tai privalo tuoj pat su ja tuoktis. Po ko abi nuo ledi gavo pylos ir treniruočių.
Nespėjus iki galo susivokti su šia problema, teko spręsti naują. Nes visiškai netikėtai laivas išnėrė iš hipererdvės visa savaite anksčiau nei turėjo.
Laivas pakibo virš naktinės, tačiau gausyve žiburių švytinčios, planetos pusės. Aplinkui zujo gausybė laivų. Ir netrukus su laivu susisiekusi skrydžių kontrolė pranešė jog tai Nexus 4, bei nukreipė laivą reikiama kryptimi. Kadangi šokti atgal, pasirodo, galimybės nebuvo. Variklyje įvyko netikėtas gedimas... Pasitaręs su astromechiniu droidu, Giras iškeikė reontininkus, keitusius variklį ir senus žemėlapius, tačiau ką nors pakeisti galimybės nebebuvo.
Sutvarkius biurokratinius reikalus, ir lydint eismą reguliuojančių droidų, laivas nusileido gigantiškame nusileidimo lauke, kurus kiek tik akys užmatė, buvo nutūptas laivais. Virš galvos zujo eismas. Ties smoge skendinčiu horizontu švytėjo iki dangaus kylančio miesto pašvaistės. Viskas buvo gyva, judru, triukšminga. DR-10 paaiškino, jog ši planeta - vienas didžiausių korporacijos sektoriaus prekybos mazgų.
Vos nutūpus teko trumpai šnektelti su prisistačiusiais pareigūnais, kurie dviprasmiškomis užuominomis paaiškino, jog šis laivas GALI būti vogtas, tačiau keli džedajų triukai viską išsprendė. Nors pasikarščiavusiam Ra ir teko keletą valandų praleisti nuovadoje.
Giras tuoj pat užsiėmė remontininkų paieška, Lelen paniekinamai dėbtelėjus į visą šią sumaištį pasitraukė į savo apartamentą, o likusieji ėmėsi apžiūrinėti miestą, o tą daryti buvo galima neišeinant iš laivo - holoneto pagalba, bei stumti laiką.
Netrukus klonas jau buvo įsigijęs krediditę kortelę ir mėgavosi leisdamas pinigus. O tuo tarpu Aalaya, prisiminusi kaip smagu yra apsilankyti dideliame mieste įkalbėjo jį apsilankyti ir vietiniame masažo salone, kur Ra ir iškeliavo išsikvietęs taksi.
Kol Ra buvo išvykęs, prie laivo pasirodė keistas asmuo, tuoj pat patraukęs dėmesį. Kompanija spėjo pamatyti, kai jis mostelėjo ranka ties vietinio pareigūno veidu ir šis parodęs kitiems, jog viskas gerai, nuėjo savo reikalais. Nepažįstamasis - puikiai apsirengęs tarro, blizgančia plike ir vėšliais bakenbardais, taip pat rodos kažką pajuto. Jo ranka refkelsyviai nuslydo po apsiaustu, kur kompanija spėjo pamatyti šviesos kardo rankeną...
Netrukus paaiškėjo, jog tai Pay Lodresas, jo įteiktoje vizitinėje kortelėje buvo nurodyta ir jo profesija - galios talentas, jūsų paslaugoms... Apžiūrėjęs laivą, į kurį jį pakvietė merginos, ignoruodamos Giro protestus, ir pasiklausinėjęs apie šio laivo įgulą, jis pakvietė Eymą ir Aalaya pas save į svečius, po to kai Aalaya paklausė ar jis nenorėtų joms sukonstruoti ir parduoti šviesos kardo.
Netrukus grįžo Ra, šį bei tą sužinojęs apie tikrą gyvenimą ir jo malonumus. Nuotaika buvo puiki, o dantyse smilko mirties lazdelė. Jos dūmus jis su dideliu pasimėgavimu gainiojo naudodamasis tuo, ko pramoko iš Lelen. Čia jau ledi kantrybė trūko, perkami kardai, piršlybos, klono vedimas iš kelio... mokynės gavo išklausyti moralo, kuris bent jau privertė jas nudelbti akis, tačiau susigėdusios ar iš baimės..?
Kitą dieną atvyko užsakytoji laivo detalė, o Aalaya, Eyma ir Lelen iškeliavo pas Pay'ų į svečius. Netrukus jie jau buvo prie durų prabangaus dangoraižio, kurio vienas iš viršutinių aukštų priklausė jų naujajam bičiuliui. Po trumpo nesusipratimo su apsauga, kuri labai įtariai nužvelgė viešnių aprangas, galiausiai jų pasitikti nusileido pats Payus.
Tarro butas buvo neskoningos pabangos pavizdys. Kailiniai kilimai, brangūs papuošalai, holografinės statulos vaizduojančios patį Payjų. Kurį laiką jie praleido besišnekučiuodami apie nieką, šeimininkas pasiklausė istorijų apie kompanijos paieškas, uždavė kelis klausimus, pasidomėjo ar tik kartais ne iš enklavos jos čia atkeliavo? Paklaustas apie kokią enkląva kalba, atsakė, jog sklinda gandai, jog kažkur, už korporacinio sektoriaus, pačiame visatos pakraštyje slypi beveik niekam nežinoma džedajų stovykla, detalesnės informacijos, deja, nežino niekas, tačiau Payus buvo linkęs apie tai sužinoti. Tad viešnių atsakymas jį kiek nuvylė.
Toliau pokalbis pakrypo apie šeimininko gyvenimą, ir čia jis mielu noru papasakojo apie tai, kaip atrado, jog daug geriau nei mirti už idėją yra korporacijų sektoriuje, kur negalioja Respublikos, o dabar jau ir imperijos istatymai, pardavinėti savo talentus už pinigus.
Galiausiai neištvėrė Lelen. Atsistojusi ji išrėžė savo nuomonę visiems apie viską: kardų pirkimą, džedajų parsidavinėjimą... Nudaužė droidą atnešusį jai išgerti ir apsisukusi išėjo pro duris. Palikdama šeimininką su Aalaya ir Eyma.
Vis dar pikta, nusileido liftu prie traukinio platformos, kur ją pasitiko grupelė juodai apsirengusių asmenų, rankose laikančių plakatus: "Galia mus pražudys", "lauk galios naudotojus" ir "gėda galios naudotojams". Bandymas juos tiesiog ignoruoti nepavyko, grupelė susiformavo į sieną ir šaukdama kvailus lozungus nukreiptus prieš galią užtvėrė Lelen kelią. Viena iš personų tuo tarpu kreipėsi tiesiai į Lelen, apeliuodama į tai, jog jai dar ne viskas prarasta, ir tai, jog lankymasis pas galios naudotoją Payjų prie gero neprives.
Ledi kantrybė netruko išsekti, rankos mostas:
- Tu nori mane praleisti.
Mitinguotojo akys išsiplėtė:
- Ji taip pat galios naudotoja!
Jis dar bandė kažką išsitraukti iš už skverno, tačiau nebespėjo, galios smūgis jį nubloškė šalin. Tačiau praeidama pro šalį Lelen dar spėjo akies krašteliu pamatyti kaip iš po skverno jam išriedėjo luitas akmens, labai jau matyto... primenančio tai iš ko buvo padaryti laivai, matyti holokrone.
Tuo tarpu Payaus apartamentuose toliau vyko pokalbis. Šeimininkas jau kelis kartus išsisuko nuo atsakymo apie kardą, patikindamas, jog dar trūksta kelių detalių, kurias jam tuoj tuoj turėtų atgabenti. Ir Eyma vis dažniau neramiai žvilgčiojo į Aalayą. Galiausiai, su šeimininkui pasišalinus pokalbiui holofonu, su jam skambinusiu droidu, Eyma pasiūlė kuo greičiau iš čia pasišalinti, dėl ko niekas neprieštaravo. Niekas, išskyrus Payjų, kuris primygtinai prašė pasilikti. Bet merginos visai neketino persigalvoti.
Jų derybas staiga nutraukė skambutis į duris. Prisistatės patarnaujantis droidas atidarė duris ir tarro veidą perkreipė pasitenkinimo šypsnis.
- O štai ir jie, - tarstelėjo jis ir pasitraukė į šalį.
Už durų rykiavosi keistų, agresyviai atrodančių droidų burys, smailios formos, į visas puses styrantys sensoriai, šešios rankos, kuriose jie laikė ginklus... Jaunosios padavanės netrukus buvo priverstos slėptis už pargriautos sofos, o tuo tarpu droidai jas apsupinėjo. Kova atrodė linkstanti į vieną pusę, tačiau išsigelbėjimas atsirado tiesiog sienoje - apėję improvizuotą priedangą, droidai ten terado atidarytą liuką, vedantį į oranžerijos drėkinimo ir vėdinimo tunelį, kuriuo dabar skubiai ropojo Aalaya ir Eyma.
Tačiau išsigelbėjimas nebuvo pasiekiamas taip lengvai kaip norėjosi. Tunelis tiesiog apsuko visą aukštą ratu ir atvedė ten pat iš kur merginos į jį ir pateko. Ir tik tuomet joms stuktelėjo mintis susisiekti su Giru. Šiam, situacija, kurioje dabar buvo merginos tuoj pat priminė jo mokslo metus...
- Kažkur po jumis turi būti nutekėjimo šachta, ieškokite rankenos po vamzdžiais!
Ir iš tikruju, Eyma netrukus užčiuopė rankeną, nuplėšė dangtį, ir stačia galva nėrė į atsivėrusią tamsą angą. Tačiau Aalaya to nebespėjo padaryti, kadangi visai šalia jos, perpjauta šviesos kardu, išvirto sienos dalis ir kardo ašmenys užstojo jai kelią į laisvę. Galvos mostu Payus liepė merginai lįsti lauk.
Tuo metu laive, Giras ir Lelen sprendė ką daryti. Ryšys su merginomis nutrūko, tad buvo akivaizdu, jog geruoju tai nekvepia. Radusi Payaus kontaktus terminale, Lelen susisiekė su juo. Tarro atrodė puikiai nusiteikęs ir po neilgų derybų sutiko susitikti su Lelen asmeniškai, akis į akį, gerai matomoje vietoje. Tuo tarpu Giras, kaip visada prigriebęs kelis techninius triukus, nuskubėjo tiesiai į Payaus namus.
Ten jo tikrai nelaukė išskėstomis rankomis. Tačiau netikėtai įsijunges holoprojektorius, kurį Giras apdairiai buvo įmetęs į patalpą prieš mūšį, nukreipė priešų dėmesį tai lemiamai akimirkai, kurios otavianui reikėjo, kad pasukti mūšį sau reikalinga linkme. Netrukus koridoriuje voliojosi tik droidų liekanos.
- Aalaya, - šūktelėjo gyras ir atidarė duris, už kurių išgirdo pažįstamą balsą.
Nedideliame kambarėlyje stovėjo energetiniais antrankiais surakinta Aalaya, kambario vidury buvo matyti holografinis žvaigždėlapis, kuriame matėsi pažymėtas jų laivo maršrutas, šalia sienos stovėjo stendas, kuriame po stiklu buvo išdėlioti keturi šviesos kardai. Pasigriebusi vieną, Aalaya kartu su Giru pasišalino iš įvykio vietos.
O tuo metu Lelen pokalbį su Payumi prekybos centro kavinėje, kuriame Payus bandė įtikinti Lelen, jog jiems visai nebūtina visų užmušinėti, nes jam pilnai pakaks kelių jos bendrakeleivių, o jai jis galėtų net ir atiduoti dalį savo honoraro, nutraukė suskambėjęs tarro komunikatorius. Užmetęs žvilgsnį į gautą žinutę, šis akimirkai nutilo. Šypsena dingo nuo lūpų...
- Tai sugalvojot mane pergudraut?!
Nušvito geltoni ašmenys, kurie pervėrė virstantį stalą ir ismigo Lelen į petį. Tuoj pat nuaidėjo traukiamo kardo garsas, prasidėjo įtemptas susirėmimas. Ir nepaisant to, jog tarro teko patirti siurprizą, kai jo šviesos kardas, vietoj to, jog perkirstu Lelen ginklą pusiau, sumirgėjo ir užgęso, tačiau jo koviniai įgūdžiai būvo tikrai įspūdingi, o Lelen jėgos nuo nemigos buvo gerokai išsekusios. Todėl netrukus ji pasijuto įremta į kampą ir griebėsi kraštutinių priemonių. Ranka nutraukė raištį, atidengdama grėsmingai geltonuojančias akis. Per plauka išvengusi kirčio, galėjusio pabaigti kovą, smeigė kardu ir šį kartą jis pasiekė tikslą. Geltonas kardas nukrito ir užgęso. Lelen jį pasičiupo ir nespėjus niekam susivokti kas įvyko, vienu šuoliu dingo iš scenos.
Buvo akivaizdu, jog laikas dingti iš šios planetos, tačiau tam reikėjo įveikti dar vieną kliūtį. Uoste prie laivo būriavosi grupelė įtartinų žmonių. Iš saugaus atstumo kompanija galėjo matyti kaip jie atsiskaito su uostą saugojusiais espais, o tuomet visi išskyrus du sulipo į laivo vidų.
Pasitarę, kompanija nusprendė nekelti samyšio vidury uosto, tad tyliai nusėlino po laivu, kur Giras atvėrė savo paties sumontuotą liuką ir pro jį visi pateko į laivo vidų. Toliau viskas buvo paprasta, netikėtai užklupti samdiniai neturėjo jokių šansų ir pro tą patį liuką buvo išmesti lauk iš kylančio laivo. Administracinis droidas tuo metu baigė tvarkyti skubaus pakylimo prašymą ir pavojus jau rodės liko už nugaros...
Po pasitarimo kompanija nusprendė nusileisti Lelen prašymui vykti į nežinomą planetą, kur pasakjos gali būti Džedajus, kuriam ji kadaise išgelbėjo gyvybę. Nors kai kurie kompanijos nariai raukėsi, tačiau geresnio pasiūlymo neturėjo niekas.
Tiesa, vos grįžusi į laivą ledi atrodė puikios nuotaikos ir padėkojo visiems už pagalbą ir palaikyma ir bandė dėkingumo ženklan apsikabinti Ra, tačiau šis refleksyviai atšoko atgal ir numykęs, jog gal kitą kartą išspruko iš laivo valgomojo.
Tačiau jam ramiai gyventi vis tiek nebuvo lemta. Lelen po nusileidimo pas atsiskyrelį ėmė miegoti ytin neramiai. Kol galiausiai, vieną naktį jį pažadino negera nuojauta. Ranka, kaip Ra buvo mokintas, tuoj pat atsidūrė ant blasterio. Tamsoje jis tespėjo pamatyti dvi geltonai švytinčias akis, ir tuomet ore švystelėjęs kardas perpjovė petį. Blykstelėjo blasterio šūvis ir klonas skubiai išvirto lauk iš kambario. Durys užsivėrė už nugaros, o jas kiaurai pervėrė kardo ašmenys.
Tik tuomet Lelen, kurią jau kelios dienos kankino vis pasikartojantys sapnai apie tai kaip ji rankomis kala kardą ir vėliau juo kapoja nesibaigiančias minias, ir visa tai sekant pritariančiam nežinomų šeimininkų žvilgsniui, susiprotėjo, jog tai jau nebe sapnas.
Nuo tos akimirkos miegoti pasidarė beveik neįmanoma, kankinantis sapnai, baimė vėl ką nors užpulti... Net meditacijos vargiai bepadėjo. Nors Lelen ir buvo pratusi prie įvairiausių sunkumų, tačiau po truputi jos jėgos ėmė sekti. Pakankamai lėtai, tačiau, rodos, negrįžtamai.Tiesa, tai nesutrukdė dviem galios mokinėm pasismaginti, išaiškinus Ra, jg jei jau jis kartu miega su Lelen, tai privalo tuoj pat su ja tuoktis. Po ko abi nuo ledi gavo pylos ir treniruočių.
Nespėjus iki galo susivokti su šia problema, teko spręsti naują. Nes visiškai netikėtai laivas išnėrė iš hipererdvės visa savaite anksčiau nei turėjo.
Laivas pakibo virš naktinės, tačiau gausyve žiburių švytinčios, planetos pusės. Aplinkui zujo gausybė laivų. Ir netrukus su laivu susisiekusi skrydžių kontrolė pranešė jog tai Nexus 4, bei nukreipė laivą reikiama kryptimi. Kadangi šokti atgal, pasirodo, galimybės nebuvo. Variklyje įvyko netikėtas gedimas... Pasitaręs su astromechiniu droidu, Giras iškeikė reontininkus, keitusius variklį ir senus žemėlapius, tačiau ką nors pakeisti galimybės nebebuvo.
Sutvarkius biurokratinius reikalus, ir lydint eismą reguliuojančių droidų, laivas nusileido gigantiškame nusileidimo lauke, kurus kiek tik akys užmatė, buvo nutūptas laivais. Virš galvos zujo eismas. Ties smoge skendinčiu horizontu švytėjo iki dangaus kylančio miesto pašvaistės. Viskas buvo gyva, judru, triukšminga. DR-10 paaiškino, jog ši planeta - vienas didžiausių korporacijos sektoriaus prekybos mazgų.
Vos nutūpus teko trumpai šnektelti su prisistačiusiais pareigūnais, kurie dviprasmiškomis užuominomis paaiškino, jog šis laivas GALI būti vogtas, tačiau keli džedajų triukai viską išsprendė. Nors pasikarščiavusiam Ra ir teko keletą valandų praleisti nuovadoje.
Giras tuoj pat užsiėmė remontininkų paieška, Lelen paniekinamai dėbtelėjus į visą šią sumaištį pasitraukė į savo apartamentą, o likusieji ėmėsi apžiūrinėti miestą, o tą daryti buvo galima neišeinant iš laivo - holoneto pagalba, bei stumti laiką.
Netrukus klonas jau buvo įsigijęs krediditę kortelę ir mėgavosi leisdamas pinigus. O tuo tarpu Aalaya, prisiminusi kaip smagu yra apsilankyti dideliame mieste įkalbėjo jį apsilankyti ir vietiniame masažo salone, kur Ra ir iškeliavo išsikvietęs taksi.
Kol Ra buvo išvykęs, prie laivo pasirodė keistas asmuo, tuoj pat patraukęs dėmesį. Kompanija spėjo pamatyti, kai jis mostelėjo ranka ties vietinio pareigūno veidu ir šis parodęs kitiems, jog viskas gerai, nuėjo savo reikalais. Nepažįstamasis - puikiai apsirengęs tarro, blizgančia plike ir vėšliais bakenbardais, taip pat rodos kažką pajuto. Jo ranka refkelsyviai nuslydo po apsiaustu, kur kompanija spėjo pamatyti šviesos kardo rankeną...
Netrukus paaiškėjo, jog tai Pay Lodresas, jo įteiktoje vizitinėje kortelėje buvo nurodyta ir jo profesija - galios talentas, jūsų paslaugoms... Apžiūrėjęs laivą, į kurį jį pakvietė merginos, ignoruodamos Giro protestus, ir pasiklausinėjęs apie šio laivo įgulą, jis pakvietė Eymą ir Aalaya pas save į svečius, po to kai Aalaya paklausė ar jis nenorėtų joms sukonstruoti ir parduoti šviesos kardo.
Netrukus grįžo Ra, šį bei tą sužinojęs apie tikrą gyvenimą ir jo malonumus. Nuotaika buvo puiki, o dantyse smilko mirties lazdelė. Jos dūmus jis su dideliu pasimėgavimu gainiojo naudodamasis tuo, ko pramoko iš Lelen. Čia jau ledi kantrybė trūko, perkami kardai, piršlybos, klono vedimas iš kelio... mokynės gavo išklausyti moralo, kuris bent jau privertė jas nudelbti akis, tačiau susigėdusios ar iš baimės..?
Kitą dieną atvyko užsakytoji laivo detalė, o Aalaya, Eyma ir Lelen iškeliavo pas Pay'ų į svečius. Netrukus jie jau buvo prie durų prabangaus dangoraižio, kurio vienas iš viršutinių aukštų priklausė jų naujajam bičiuliui. Po trumpo nesusipratimo su apsauga, kuri labai įtariai nužvelgė viešnių aprangas, galiausiai jų pasitikti nusileido pats Payus.
Tarro butas buvo neskoningos pabangos pavizdys. Kailiniai kilimai, brangūs papuošalai, holografinės statulos vaizduojančios patį Payjų. Kurį laiką jie praleido besišnekučiuodami apie nieką, šeimininkas pasiklausė istorijų apie kompanijos paieškas, uždavė kelis klausimus, pasidomėjo ar tik kartais ne iš enklavos jos čia atkeliavo? Paklaustas apie kokią enkląva kalba, atsakė, jog sklinda gandai, jog kažkur, už korporacinio sektoriaus, pačiame visatos pakraštyje slypi beveik niekam nežinoma džedajų stovykla, detalesnės informacijos, deja, nežino niekas, tačiau Payus buvo linkęs apie tai sužinoti. Tad viešnių atsakymas jį kiek nuvylė.
Toliau pokalbis pakrypo apie šeimininko gyvenimą, ir čia jis mielu noru papasakojo apie tai, kaip atrado, jog daug geriau nei mirti už idėją yra korporacijų sektoriuje, kur negalioja Respublikos, o dabar jau ir imperijos istatymai, pardavinėti savo talentus už pinigus.
Galiausiai neištvėrė Lelen. Atsistojusi ji išrėžė savo nuomonę visiems apie viską: kardų pirkimą, džedajų parsidavinėjimą... Nudaužė droidą atnešusį jai išgerti ir apsisukusi išėjo pro duris. Palikdama šeimininką su Aalaya ir Eyma.
Vis dar pikta, nusileido liftu prie traukinio platformos, kur ją pasitiko grupelė juodai apsirengusių asmenų, rankose laikančių plakatus: "Galia mus pražudys", "lauk galios naudotojus" ir "gėda galios naudotojams". Bandymas juos tiesiog ignoruoti nepavyko, grupelė susiformavo į sieną ir šaukdama kvailus lozungus nukreiptus prieš galią užtvėrė Lelen kelią. Viena iš personų tuo tarpu kreipėsi tiesiai į Lelen, apeliuodama į tai, jog jai dar ne viskas prarasta, ir tai, jog lankymasis pas galios naudotoją Payjų prie gero neprives.
Ledi kantrybė netruko išsekti, rankos mostas:
- Tu nori mane praleisti.
Mitinguotojo akys išsiplėtė:
- Ji taip pat galios naudotoja!
Jis dar bandė kažką išsitraukti iš už skverno, tačiau nebespėjo, galios smūgis jį nubloškė šalin. Tačiau praeidama pro šalį Lelen dar spėjo akies krašteliu pamatyti kaip iš po skverno jam išriedėjo luitas akmens, labai jau matyto... primenančio tai iš ko buvo padaryti laivai, matyti holokrone.
Tuo tarpu Payaus apartamentuose toliau vyko pokalbis. Šeimininkas jau kelis kartus išsisuko nuo atsakymo apie kardą, patikindamas, jog dar trūksta kelių detalių, kurias jam tuoj tuoj turėtų atgabenti. Ir Eyma vis dažniau neramiai žvilgčiojo į Aalayą. Galiausiai, su šeimininkui pasišalinus pokalbiui holofonu, su jam skambinusiu droidu, Eyma pasiūlė kuo greičiau iš čia pasišalinti, dėl ko niekas neprieštaravo. Niekas, išskyrus Payjų, kuris primygtinai prašė pasilikti. Bet merginos visai neketino persigalvoti.
Jų derybas staiga nutraukė skambutis į duris. Prisistatės patarnaujantis droidas atidarė duris ir tarro veidą perkreipė pasitenkinimo šypsnis.
- O štai ir jie, - tarstelėjo jis ir pasitraukė į šalį.
Už durų rykiavosi keistų, agresyviai atrodančių droidų burys, smailios formos, į visas puses styrantys sensoriai, šešios rankos, kuriose jie laikė ginklus... Jaunosios padavanės netrukus buvo priverstos slėptis už pargriautos sofos, o tuo tarpu droidai jas apsupinėjo. Kova atrodė linkstanti į vieną pusę, tačiau išsigelbėjimas atsirado tiesiog sienoje - apėję improvizuotą priedangą, droidai ten terado atidarytą liuką, vedantį į oranžerijos drėkinimo ir vėdinimo tunelį, kuriuo dabar skubiai ropojo Aalaya ir Eyma.
Tačiau išsigelbėjimas nebuvo pasiekiamas taip lengvai kaip norėjosi. Tunelis tiesiog apsuko visą aukštą ratu ir atvedė ten pat iš kur merginos į jį ir pateko. Ir tik tuomet joms stuktelėjo mintis susisiekti su Giru. Šiam, situacija, kurioje dabar buvo merginos tuoj pat priminė jo mokslo metus...
- Kažkur po jumis turi būti nutekėjimo šachta, ieškokite rankenos po vamzdžiais!
Ir iš tikruju, Eyma netrukus užčiuopė rankeną, nuplėšė dangtį, ir stačia galva nėrė į atsivėrusią tamsą angą. Tačiau Aalaya to nebespėjo padaryti, kadangi visai šalia jos, perpjauta šviesos kardu, išvirto sienos dalis ir kardo ašmenys užstojo jai kelią į laisvę. Galvos mostu Payus liepė merginai lįsti lauk.
Tuo metu laive, Giras ir Lelen sprendė ką daryti. Ryšys su merginomis nutrūko, tad buvo akivaizdu, jog geruoju tai nekvepia. Radusi Payaus kontaktus terminale, Lelen susisiekė su juo. Tarro atrodė puikiai nusiteikęs ir po neilgų derybų sutiko susitikti su Lelen asmeniškai, akis į akį, gerai matomoje vietoje. Tuo tarpu Giras, kaip visada prigriebęs kelis techninius triukus, nuskubėjo tiesiai į Payaus namus.
Ten jo tikrai nelaukė išskėstomis rankomis. Tačiau netikėtai įsijunges holoprojektorius, kurį Giras apdairiai buvo įmetęs į patalpą prieš mūšį, nukreipė priešų dėmesį tai lemiamai akimirkai, kurios otavianui reikėjo, kad pasukti mūšį sau reikalinga linkme. Netrukus koridoriuje voliojosi tik droidų liekanos.
- Aalaya, - šūktelėjo gyras ir atidarė duris, už kurių išgirdo pažįstamą balsą.
Nedideliame kambarėlyje stovėjo energetiniais antrankiais surakinta Aalaya, kambario vidury buvo matyti holografinis žvaigždėlapis, kuriame matėsi pažymėtas jų laivo maršrutas, šalia sienos stovėjo stendas, kuriame po stiklu buvo išdėlioti keturi šviesos kardai. Pasigriebusi vieną, Aalaya kartu su Giru pasišalino iš įvykio vietos.
O tuo metu Lelen pokalbį su Payumi prekybos centro kavinėje, kuriame Payus bandė įtikinti Lelen, jog jiems visai nebūtina visų užmušinėti, nes jam pilnai pakaks kelių jos bendrakeleivių, o jai jis galėtų net ir atiduoti dalį savo honoraro, nutraukė suskambėjęs tarro komunikatorius. Užmetęs žvilgsnį į gautą žinutę, šis akimirkai nutilo. Šypsena dingo nuo lūpų...
- Tai sugalvojot mane pergudraut?!
Nušvito geltoni ašmenys, kurie pervėrė virstantį stalą ir ismigo Lelen į petį. Tuoj pat nuaidėjo traukiamo kardo garsas, prasidėjo įtemptas susirėmimas. Ir nepaisant to, jog tarro teko patirti siurprizą, kai jo šviesos kardas, vietoj to, jog perkirstu Lelen ginklą pusiau, sumirgėjo ir užgęso, tačiau jo koviniai įgūdžiai būvo tikrai įspūdingi, o Lelen jėgos nuo nemigos buvo gerokai išsekusios. Todėl netrukus ji pasijuto įremta į kampą ir griebėsi kraštutinių priemonių. Ranka nutraukė raištį, atidengdama grėsmingai geltonuojančias akis. Per plauka išvengusi kirčio, galėjusio pabaigti kovą, smeigė kardu ir šį kartą jis pasiekė tikslą. Geltonas kardas nukrito ir užgęso. Lelen jį pasičiupo ir nespėjus niekam susivokti kas įvyko, vienu šuoliu dingo iš scenos.
Buvo akivaizdu, jog laikas dingti iš šios planetos, tačiau tam reikėjo įveikti dar vieną kliūtį. Uoste prie laivo būriavosi grupelė įtartinų žmonių. Iš saugaus atstumo kompanija galėjo matyti kaip jie atsiskaito su uostą saugojusiais espais, o tuomet visi išskyrus du sulipo į laivo vidų.Pasitarę, kompanija nusprendė nekelti samyšio vidury uosto, tad tyliai nusėlino po laivu, kur Giras atvėrė savo paties sumontuotą liuką ir pro jį visi pateko į laivo vidų. Toliau viskas buvo paprasta, netikėtai užklupti samdiniai neturėjo jokių šansų ir pro tą patį liuką buvo išmesti lauk iš kylančio laivo. Administracinis droidas tuo metu baigė tvarkyti skubaus pakylimo prašymą ir pavojus jau rodės liko už nugaros...
